- Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar visai neseniai apie tai nebuvo tiek kalbama, nereikėjo tam skirti tiek dėmesio ir rūpintis šitokia galybe dokumentų. Dabar tvarumas tapo kone svarbiausiu darbotvarkės klausimu, – girdėjau vienos organizacijos atstovo komentarą verslui skirtame renginyje.
Tokia reakcija yra suprantama. Tačiau suprantame ir tai, kad su tvaria plėtra susijusių taisyklių ir reikalavimų tik daugės. Juk žmonijai per visą jos istoriją, ko gero, nėra tekę susidurti su tokia milžiniška ir daugialype problema kaip klimato kaita, ir visi privalome padėti šią problemą įveikti.
Taigi labiausiai tikėtina, kad su tvarumu susijusių reikalavimų ir teisės aktų įmonėms ir organizacijoms ir toliau tik daugės. Tačiau turime pasirinkimą: į šiuos reikalavimus žvelgti kaip į naštą, arba kaip į galimybę organizacijai stiprėti ir tobulėti. Tad kaip reikėtų „treniruotis“ ir užsiauginti raumenis, kurie atlaikytų vis didėjantį reguliavimą?
Trys žingsniai
Kapitalas yra svarbi pokyčių mechanizmo dalis. Tikslingai ir atsakingai jį valdydami, pokyčius galime paspartinti ir į šį procesą įtraukti vis daugiau dalyvių. Tačiau norint veikti efektyviai, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Nors šiandien visuomenėje jų yra labai daug, naujovės gali rasti kelią, jeigu esame atviri jų integracijai. Mūsų banko patirtis rodo, kad pirmas žingsnis šioje kelionėje žengiamas tada, kai tampame atviri naujovėms ir pradedame veikti skirdami tinkamą dėmesį ir lėšų. Pavyzdžiui, banke įkūrėme tvarumo kompetencijų centrą, suburdami specialistus, kurie anksčiau dirbo pavieniui įvairiais tvarumo klausimais.
Antra svarbi pamoka buvo sprendimas priartinti tvarumo specialistus prie organizacijos vadovybės. Matome naudą, kai organizacijos struktūroje tvarumo vadovai dirba tiesiogiai su aukščiausio lygmens vadovais. Nuosekliai besimokydami ir gilindami žinias, jie gali taikliau užduoti klausimus komandai, nustatyti tobulintinas sritis arba laiku formuoti naujas užduotis.
Trečia, aukščiausi vadovai turi mokytis ir gilinti žinias apie tvarumą, kad gerai išmanytų šią sritį. Kompetencija padeda pasirinkti teisingą įmonės veiklos kryptį, išvengti tam tikros rizikos ir išnaudoti naujas galimybes. Žinios mums būtinos norint geriau padėti klientams ir suprasti jiems kylančius ar ateityje laukiančius iššūkius.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Reguliavimo tipai
Sprendimų priėmėjams ir reguliuotojams tenka nelengva užduotis užtikrinti tikslią įgyvendinimo ir reguliavimo efektyvumo pusiausvyrą. Nors tokios paieškos kelia diskusijų, akivaizdu, kad apskritai reguliavimas būtinas. Sprendžiant vieną opiausių šių dienų iššūkių, reikia, kad dalyvautų visos susijusios šalys (valstybė, verslas, visuomenė).
Su tvarumo specialistais aptardami ir nagrinėdami reguliavimo plėtrą pastebime, kad šį procesą galima suskirstyti į keturis tipus.
Pirma, tam tikrai veiklai taikomi tvarumo kriterijai turėtų būti integruoti į nacionalinę teisę. Pavyzdžiui, privalomi tvarumo reikalavimai projektuojant ir statant pastatus, verčiantis žemės ūkio veikla ir panašiai.
Antra, vis labiau plinta sektoriams skirti taisyklių rinkiniai, kitaip – sektorių reikalavimai. Daugiausia jie skirti siekiant kontroliuoti ir riboti taršių sektorių veiklą. Šių reikalavimų esmė – dekarbonizacija: iškastinio kuro naudojimo mažinimas ir atsisakymas. Nagrinėjant šią reikalavimų grupę matyti, kad taršiais sektoriais reguliuotojai laiko energetiką, transportą, automobilių gamybą, nekilnojamojo turto plėtrą, plieno ir cemento gamybą, metalo ir kasybos pramonę. Kartu daugėja taisyklių rinkinių ir atsakomybės finansiniam sektoriui, nes nuo bankų ir kitų finansuotojų politikos priklauso daugelio ūkio šakų plėtra ir kryptis. Matydami mūsų laukiančias naujoves, kolegos kalba apie tam tikrą reguliacinį cunamį, prie kurio mokomės prisitaikyti.
Trečia, vis daugiau įmonių susipažįsta su Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) reikalavimais. Ataskaitų teikimo ir atskaitomybės reguliavimas neretai lyginamas su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, tačiau šis reguliavimo traukinys yra nepalyginamai ilgesnis, o jo kelionė – nesibaigiantys pokyčiai.
Galiausiai ketvirto tipo reguliavimo plėtra – su mokesčių sistema susiję pakeitimai, kai tarša yra apmokestinama. Šioje srityje teks susidurti su ES apyvartinių taršos leidimų sistemomis, ES pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism; CBAM) ir kt.
Kaip išlikti?
Reguliavimo plėtros rezultatas – Lietuvoje nuo 2024 m. lapkričio 1 d., statant administracinius, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatus, o nuo 2028 metų – visus naujus visuomeninius pastatus, įsigalios reikalavimas naudoti bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Į tai turi būti atsižvelgta skelbiant apie tokių pastatų projektavimo ir rangos pirkimą. Kitas pavyzdys – Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje įsigalioja praktika, kad ateityje nuomotojai nebegalės toliau nuomoti komercinio nekilnojamojo turto, kurio energetinė klasė yra per žema.
Judėjimas prasideda ir tęsiasi, kai vadovybė aiškiai paskelbia apie šio pokyčio svarbą ir nusistato tikslus. Reikia susiplanuoti žingsnius ir judėti pirmyn.
Tai tik pora pavyzdžių, rodančių, kaip keičiasi verslo aplinka. Tvarumo pokyčių temos išvengti nepavyks. Todėl verta mokytis ir diegti naują praktiką: kruopščiai atlikti materialumo analizę, parengti tvarumo strategiją ir ją integruoti į verslo planą, nustatyti esminius tvarumo strategijos prioritetus ir nuosekliai jų laikytis.
Praktika rodo, kad siekti pažangos geriausiai sekasi įmonėms, kuriose priimtas susitarimas dėl vadovo vaidmens tvarumo dienotvarkėje. Judėjimas prasideda ir tęsiasi, kai vadovybė aiškiai paskelbia apie šio pokyčio svarbą ir nusistato tikslus. Reikia susiplanuoti žingsnius ir judėti pirmyn, net jeigu jaučiate žinių ir kompetencijų trūkumą. Neaiškumo ir iššūkių šioje kelionėje tikrai netrūks, bet tai savaime suprantama ir su tuo susiduria visi rinkos dalyviai. Svarbiausia atminti, kad esate ne vieni.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Starkevičius: Žemės ūkio ministeriją užvaldė „valdininkija“5
Paskirtasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius mano, kad kelias paskutines kadencijas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veikloje trūko aiškios krypties, todėl institucijos keliami reikalavimai ūkininkams tapo nebesuprantami. Be to, jo manym...
-
Auksiniai grybai: už kilogramą baravykų – 20 eurų9
Prieš traukdami pinigines turgavietėse miestiečiai svarsto, imti kilogramą mėsos ar tiek pat grybų. Kainos įkandamos toli gražu ne visiems. ...
-
Prekybininkai atsakė, ar olimpiada išjudino pardavimus
Pastarąsias savaites vykstant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, Lietuvos prekybininkai sako nefiksuojantys padidėjusių gėrimų ar užkandžių pardavimų. Kavinės teigė olimpiados metu daugiau lankytojų taip pat nesulaukusios. ...
-
„Eurostatas“: pagal ledų mažiausią kainą pirmauja ir Lietuva3
„Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje galima atsigaivinti bene pigiausiais Europoje ledais, šeštadienį rašo „Verslo žinios“. ...
-
Aštuonias valandas – neigiamos elektros kainos7
„Nord Pool“ biržoje aštuonias valandas iš eilės laikysis neigiamos elektros kainos. Tokios jos bus nuo 9 val., šeštadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija: per trejus metus talentų pritraukimui į Lietuvą skirta 2,3 mln. eurų1
Siekiant į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbdavių per trejus metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) šiam tikslui įgyvendinti suteikė finansinių paskatų už 2,3 mln. eurų. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos bankų susidomėjimą Lietuva skatina šalių bendradarbiavimas gynyboje3
Vokietijos banko „Commerzbank“ susidomėjimas Lietuva – ženklas, jog Vilniaus ir Berlyno bendradarbiavimas krašto apsaugos ir gynybos pramonės srityse pritraukia ir finansinių vokiečių institucijų dėmesį, sako prezidentas Gitan...
-
Lietuvai atsiveria galimybė tapti turistų traukos centru1
Šią vasarą Pietų Europą alina kaitra. Liepos mėnesį termometro stulpeliai lietuvių pamėgtoje Ispanijoje pasiekė beveik 50 laipsnių karštį. Gyventojai ir turistai griebiasi bet kokių būdų atsivėsinti. ...
-
Bręsta pokyčiai: kaip nauja sistema palies verslininkus ir pirkėjus?12
Jei turite ar planuojate pradėti verslą, sukluskite. Ši vasara yra paskutinė, kai mažieji verslai, pavyzdžiui, prekiaujantys mugėse ir festivaliuose, gali taikyti iki šiol įprastus atsiskaitymo būdus. Nuo kitų metų gegužės 1 d. tiek v...
-
Pradėti naujo traukinių depo Vilniuje projektavimo darbai
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ planuoja iki 2028 metų traukinių remonto ir techninės priežiūros veiklą perkelti atokiau nuo sostinės centro. Pranešama, kad jau pradėti naujo traukinių depo projektavimo darbai. ...