- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilnietis Algirdas perka tai, ko reikia labiausiai. Daugiau leisti sau negali, pasakojama LNK reportaže. „Daug ko tenka atsisakyti. Gyvenu iš labai kuklių pajamų“, – kalbėjo vyras.
Pasižvalgius po maisto prekių lentynas, produktų kainos keičiasi nepaliaujamai.
„Net lietuviškas pienas yra brangesnis už lenkišką. Vištiena pabrango 150 proc., kalakutiena. Kur anksčiau buvo visiems prieinami dalykai, dabar vištiena kai kuriems žmonėms pasidaro prabangos prekė“, – pasakojo verslininkas Egidijus Kaminskas.
Kad pabrango mėsa pastebi vieno iš restoranų Vilniuje bendraturtis. Kainų sekliai, kalbėdami apie bendrą situaciją, nieko pozityvaus pasakyti negali ir situaciją vadina stabiliai pesimistine.
Toliau fiksuojami kainų augimo rekordai. Labiausiai per metus pabrangę produktai – bulvės, saulėgrąžų aliejus, grietinė, kiaušiniai bei avižiniai dribsniai.
Bet yra, kas pigo. Vos ne tobulo deserto derinys – kava ir šokoladas.
„Geriant pigiausią kavą ir užsikandant šokoladu galima pigiai su liūdesiu žiūrėti, kaip brangsta visos kitos prekės“, – pasakojo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Geriant pigiausią kavą ir užsikandant šokoladu galima pigiai su liūdesiu žiūrėti, kaip brangsta visos kitos prekės.
„Kaip nekeista, pokyčių nepastebime. Paruoštų prekių pardavimai toliau kyla. Tai yra požymis, kad žmonės gyvena gerai ir turi pinigų. Aišku, ne visi žmonės, bet, manau, kad daugelis“, – kalbėjo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.
D. Dundulis sako, kad nepastebėjo, jog žmonės būtų pradėję stipriau taupyti.
„Galiu drąsiai atsakyti, jog maisto kiekis kilogramais yra nuperkamas šiek tiek didesnis, negu pernai metais. Dar viena tendencija, kurios nelabai galiu paaiškinti – lyginant su praeitais metais, nesustoja miltinių produktų pirkimas. Jų yra nuperkama apie 40 proc. daugiau“, – tęsė D. Dundulis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Verslininkas neslepia, kad kai kurias prekes tenka pardavinėti nuostolingai, tačiau pardavimai vis tiek nestoja, o dalis gyventojų toliau kalba apie socialinę nelygybę.
„Egzistuoja socialinės žirklės, jos Lietuvoje yra grandiozinės. Labai gaila, kad taip yra“, – pasakojo vilnietis Algirdas.
„Lietuvoje, kur, tarkim, duona kainuoja vieną eurą, po kainos peržiūrėjimo kaina padidės iki euro ir dešimt centų. Norvegijoje, kur duona kainuoja du eurus, ji kainuos du eurus ir dešimt centų. Norvegijoje tai skaitysis 5 proc. kainų prieaugis, Lietuvoje – 10 proc. Tai yra labai paprastas paaiškinimas, kodėl besivejančiose šalyse kainų augimo tempai yra aukštesni. Todėl, kad pats kainų lygis yra žemesnis“, – pasakojo VU ekonomistas Algirdas Bartkus.
Mažesnis lojalumas prekiniams ženklams stabdys gamintojus užsikelti kainą.
Pastebimas ir šioks toks prašviesėjimas. Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina, palyginus su praėjusių mėnesių, mažėjo apie 1 proc., tačiau palyginus su praėjusių metų geguže, kaina yra padidėjusi net apie 23 proc., o tai yra beveik 13 eurų.
„Maisto kainos sparčiai auga ir, manau, kad tai dar nėra pabaiga. Vasarą dėl Kinijos aspektų gali didėti naftos ir degalų kainos, o tai kels maisto bei kitų prekių kainas“, – pasakojo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Specialistų patarimas norintiems sutaupyti – neprisirišti prie prekės ženklo.
„Mažesnis lojalumas prekiniams ženklams stabdys gamintojus užsikelti kainą“, – kalbėjo A. Bartkus.
Patariama neprisirišti ir prie vieno parduotuvių tinklo.
„Tarkim, pigiausiai krepšelį galima nusipirkti už 59 eurus, o brangiausiai – už 73 eurus. Skirtumas tikrai nėra mažas“, – pasakojo P. Čepkauskas.
Pigiausių prekių krepšelis stabiliai vis dar išlieka „Maximoje“, nors tinklas neslepia, jog infliacija kelia didžiulį susirūpinimą.
„Visada siekiame, kad kainos mūsų pirkėjams kiltų mažiau. Tačiau negaliu užsimerkti prieš tai, jog žaliavos brangsta, didėja energetiniai ištekliai, didėja kiti kaštai. Tai neišvengiamai atsiliepia ir kainoms“, – pasakojo „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Ekonomistas taip pat priduria, kad kol kas nėra ryškių požymių, jog kainų augimas gyventojus varžytų. Pirkti stambesnes ir brangesnes prekes noras nesumažėjo. Taip pat dažnas sau leidžia nueiti į kavinę ar restoraną. Maitinimo įstaigų balandžio mėnesio apyvarta per metus padvigubėjo.
„Tai iš dalies susiję su tuo, kad praeitų metų balandžio mėnesį turėjome karantiną, tačiau vis tiek tai yra įspūdingas augimas“, – teigė A. Izgorodinas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...