Palangos meras socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įžvalgomis apie augančias degalų kainas. Pasak Šarūno Vaitkaus, Lietuvoje degalų kainos didesnės nei Vokietijoje.
Naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje Lietuvos bankas įvardijo tris pagrindines rizikas šalies finansų sistemai: dėl Rusijos karo Ukrainoje; dėl užsitęsusios didelės infliacijos ir galimo palūkanų normų padidėjimo; dėl galimo būsto rinkos perkaitimo. „Dėl to Lietuvos finansų sistema ir visa ekonomika susiduria su dideliais iššūkiais“, – mano Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Vilnietis Algirdas perka tai, ko reikia labiausiai. Daugiau leisti sau negali, pasakojama LNK reportaže. „Daug ko tenka atsisakyti. Gyvenu iš labai kuklių pajamų“, – kalbėjo vyras.
Lietuvoje misiją užbaigė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jis įvertino šalies finansinį stabilumą ir teigiamai atsiliepė tiek apie Vyriausybės bandymus stabilizuoti infliacijos poveikį gyventojams, tiek apie siūlomą naują nekilnojamojo turto mokestį. Prognozuojama, kad rudenį infliacija Lietuvoje turėtų mažėti, praneša LNK.
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo aukštyn – elektra brango 56 proc., iki 189,35 Eur/MWh. Analogiškas kainos augimas fiksuotas ir Latvijoje, o Estijoje kaina kilo kiek mažiau, 50 proc., iki 181,06 Eur/MWh.
Bazinių palūkanų normų dydžius reguliuojantys centriniai bankai neturi praktiškai jokios įtakos valdant infliacijos tempus, įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ekonomisto nuomone, įsivaizdavimas, kad pinigų politikos formuotojai gali paveikti kainų augimą, tėra „neoliberali iliuzija“, kurią sukūrė patys centrinių bankų atstovai.