Brangiausia "Norfoje"

Vaisių ir daržovių kainos skiriasi ne tik skirtingų prekybos tinklų prekybos centruose, bet ir tų pačių tinklų parduotuvėse Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje.

Šią savaitę palyginome trijų prekių kainas – lietuviškų baltagūžių kopūstų, lietuviškų plautų morkų ir bananų kainas didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, pasirenkant po vieną parduotuvę kiekviename mieste. Visų prekių tiekėjai yra tie patys.

Vilniuje "Norfos" prekybos tinkle kopūstų kilogramas kainavo 18 centų, "Maximoje" – 10 centų, o "Rimi" – 15 centų, "Iki" – 17 ct.

Tiek pat kopūstai "Iki" prekybos centre kainavo ir Klaipėdoje, o štai "Norfa" uostamiestyje kopūstus pardavinėja dar brangiau – už 24 ct.

Apsilankymo metu "Maxima" ir "Rimi" parduotuvėse kopūstų lentynose nebuvo.

Dar kitaip – Kaune. Čia "Norfoje" baltagūžiai kopūstai kainuoja 19 ct/kg, kitų prekybos tinklų parduotuvėse šios prekės buvo išgraibstytos, kaip ir Klaipėdoje.

Gerokai skiriasi ir lietuviškų plautų morkų kainos. Vilniaus "Norfoje" kilogramas kainuoja 31 ct/kg, "Maximoje" – vos 13 ct/kg, "Rimi" – 25 ct/kg., "Iki" – 18 ct/kg.

Tos pačios morkos iš tų pačių tiekėjų Klaipėdos "Norfoje" – 51 ct/kg, "Maximoje" – 12 ct/kg, o "Rimi" – 49 ct/kg, "Iki" – 20ct/kg.

Kaune kainos vėlgi skiriasi. "Norfoje" – 25 ct/kg, "Maximoje" – 12 centų už kilogramą, "Rimi" – 25 ct/kg, "Iki" – 25 ct/kg.

O štai bananai, regis, brangiausi Vilniuje ("Norfa" – 1,39 euro už kilogramą, "Maxima" – 0,99 euro, "Rimi" ir "Iki" – 1,19 euro už kilogramą). Klaipėdos "Maximoje" ir "Rimi" – 99 centai, "Norfoje" – 1,12 euras už kilogramą. Kaune kainos panašios.

Rezultatai šiek tiek nustebino – pasirodo, kad šie keli produktai brangiausiai kainuoja pigaus asortimento tinklu prisistatančioje "Norfoje".

"Kainos priklauso ir nuo sezono, ir nuo kontraktų su tiekėjais, kurie sudaromi trumpam laikotarpiui, sąlygų", – teigė "Norfos" atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Tiekėjai išlygų nedaro?

Morkas ir kopūstus visiems prekybos tinklams tiekia tas pats daržovių augintojas iš Kėdainių rajono – Virgilijus Kuprevičius.

Ūkininkas šiomis daržovėmis ir šiemet užsodino beveik pusantro šimto hektarų žemės plotą.

Savo derlių V.Kuprevičius Lietuvos prekybos tinklams parduoda už vienodą kainą, tačiau už tas pačias daržoves pirkėjai skirtingose parduotuvėse moka skirtingai.

Pavyzdžiui, kopūstų kilogramo kaina svyruoja nuo 10 centų beveik iki euro, o morkų kainų skirtumas – nuo 12 centų iki 51 cento.

"Pastebėjau, kad daugeliu atveju parduotuvių antkainis minusinis. Neretai jie brangiau perka, pigiau parduoda. Tokia konkurencinė kova", – tikino V.Kuprevičius.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai tuo pat metu plautų morkų kaina Lietuvos prekiniuose ūkiuose ir šiltnamiuose siekė nuo 24 iki 32 centų už kilogramą be PVM, šiemet – nuo 20 iki 24 ct/kg be PVM.

Per metus morkų supirkimo kaina iš augintojų nukrito penktadaliu, baltagūžių kopūstų – beveik ketvirtadaliu.

Šią savaitę augintojai kopūstus prekybos tinklams pardavinėjo nuo 15 iki 23 ct/kg be PVM. Pirkėjams tos kainos svyravo 10–99 ct/kg su PVM.

Vienodų sąlygų nebūna

Ekonomistas Gitanas Nausėda suabejojo, ar tikrai tiekėjai savo prekes skirtingiems prekybos tinklams parduoda už tą pačią kainą.

Ekonomisto versiją patvirtino atvežtinių daržovių ir vaisių tiekėjai – bendrovės "Litbana" atstovai.

Kompanijos komercijos direktorė Laura Grybienė teigė, kad ne visiems klientams tuos pačius produktus parduoda už vienodą kainą.

"Kiekvienas klientas turi nustatęs savo žirkles, už kokią sumą gali pirkti tas prekes. Kiekvienas prekybos tinklas turi savo kainodarą. Todėl pirkėjams nereikėtų stebėtis, kodėl tie patys bananai skirtingose parduotuvėse kainuoja skirtingai. Mes parduodame už tiek, kad patys uždirbtume, o kaip jau viskas vyksta toliau, jokios įtakos mes neturime", – teigė L.Grybienė.

Prekybininkai nenusiskriaudžia

Pasak G.Nausėdos, prekybos tinklai nuostolingai tam tikrus produktus pigiau gali pardavinėti ir rinkodaros tikslais, ir taikydami akcijas, tačiau tai nereiškia, kad jie apskritai prekiauja nuostolingai.

"Būna, kad kai kurias prekes, kurių galiojimo laikas baigiasi ar vyksta konkurencija su kitais prekybos tinklais, jie gali prekiauti nuostolingai. Tačiau paėmus visus produktus, jie tikrai neprekiauja "į minusą". Tiesiog tai yra konkurenciniai žaidimai, kurie leidžia pastumdyti konkurentą, tačiau visų produktų vienu metu jie tikrai "nepaleis" į prekybą nuostolingai", – įsitikinęs G.Nausėda.

Neperkant viskas tik brangtų?

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas pamėgino paaiškinti, kodėl kai kuriuose prekybos centruose kainos yra aukštesnės nei kituose.

"Reikia suprasti, kad konkurencija yra konkurencija, tačiau mažesni prekybos tinklai perka mažesnius kiekius iš tiekėjų ir prastesnėmis sąlygomis. Kiek, kas, už kiek susidera. Turi įtakos ir tai, kaip efektyviai dirba prekybininkas, kokio dydžio atlyginimus moka darbuotojams ir pan. Visi dirba taip, kad pasidengtų savo išlaidas", – tikino L.Vilimas.