Pagalvė – santaupos

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 proc. Tai didžiausias metinis kainų augimas nuo 1996-ųjų. G.Šimkaus teigimu užsitęsusios aukštos infliacijos neigiamą poveikį iki šiol mažino tai, kad gyventojų finansinė padėtis kelerius metus nuolat gerėjo.

„Dėl per pandemiją apribotų vartojimo ir investicijų galimybių, gausios valstybės paramos gyventojų indėlių apimtys 2021 m. pradžioje augo sparčiausiai ES. Gyventojai ir įmonės šiuo metu yra sukaupę rekordiškai daug indėlių, sukauptos santaupos mažina didesnės infliacijos įtaką“, – birželio 6-ąją pristatydamas Lietuvos ekonominio stabilumo apžvalgą sakė šalies centrinio banko vadovas.

Dėl per pandemiją apribotų vartojimo ir investicijų galimybių, gausios valstybės paramos gyventojų indėlių apimtys 2021 m. pradžioje augo sparčiausiai ES.

Anot jo, aukšta infliacija per didėjančias veiklos sąnaudas veikia ir verslą – jis gauna mažiau pelno ir negali mažinti gamybos savikainos, todėl vis daugiau šalies įmonių patiria finansinių sunkumų.

Rusijos karo poveikis

„Auganti infliacija dar iki Rusijos pradėto karo Ukrainoje ėmė neigiamai veikti dalies Lietuvos įmonių finansinę padėtį, sąnaudoms augant ji gali dar labiau prastėti, o nuo 2022 m. vis daugiau įmonių riboja finansiniai sunkumai. Balandžio duomenimis, kas penkta įmonė Lietuvoje galėjo susidurti su finansiniais sunkumais“, – kalbėjo G.Šimkus.

Tiesa, anot jo, Lietuvos finansų sistema sėkmingai atlaikė pandemiją ir iš esmės yra atspari Rusijos karo su Ukraina padarinių, užsitęsusios didelės infliacijos ir galimo palūkanų normų padidėjimo rizikoms.

„Pasaulio ir Europos ekonomikoms belipant iš pandemijos nulemtos ekonominės duobės, patekome į naują neapibrėžtumo dėl Rusijos karo su Ukraina etapą. Dėl to Lietuvos finansų sistema ir visa ekonomika susiduria su dideliais iššūkiais. Susirūpinimą kelia kaistanti būsto rinka ir ryškėjantis atotrūkis tarp būsto pasiūlos ir paklausos, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. – Matome reikšmingą eksporto susitraukimą ir, be jokios abejonės, tai gali sukelti sunkumų įmonėms, kurios dirbo su tomis rinkomis, gaudavo iš jų medžiagų ir detalių. Apskritai sutriko produkcijos tiekimas iš šių šalių, išaugo maisto ir žaliavų kainos, išsiskyrė energijos kainų šuolis. Visa tai didina įmonių produkcijos savikainą, todėl paveiks ne tik su Rusija, Baltarusija ir Ukraina susijusias įmones, bet ir ekonomiką plačiąja prasme, gali mažinti paklausą iš užsienio, nes irgi panašios grėsmės ir rizikos.“

Prastėjanti su Rytų rinkomis dirbusių įmonių būklė gali atsispindėti ir Lietuvos finansų sistemai, tačiau tik tuo atveju, jeigu jos turi paskolų. Jautriausios karo poveikiui gamybos, transporto, energijos tiekimo ir statybų bendrovės. Pasak G.Šimkaus, jau kovo mėnesį pastebėta, kad kreditai šioms įmonėms vertinami prasčiau.

„Bankų sistemos paskolos šiems sektoriams sudaro apie trečdalį viso paskolų portfelio. Duomenys ateina šiek tiek vėluodami, bet jau kovą matėme tam tikrų ženklų, kad bankuose apie 200 mln. eurų paskolų šiems sektoriams buvo įvertintos kaip didelės kredito rizikos – tai 2 proc. paskolų portfelio. Karo poveikis įmonėms visiškai atsispindėtų vėliau, ateinančius ketvirčius, tai priklausys ir nuo karo eigos“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto Lietuvos banko atliekamas bankų testavimas pagal įvairius nepalankių sąlygų scenarijus rodo, kad šalies bankai pajėgūs atlaikyti daug didesnius sukrėtimus. Jie 2022–2023 m. galėtų atlaikyti iki 7,5 proc. šalies ekonomikos nuosmukį, mano G.Šimkus, didelės sukauptos įmonių ir gyventojų indėlių atsargos padėtų atlaikyti ekonomikos šoką.

Net ir pagal itin nepalankų scenarijų, bankai su didele atsarga viršytų kapitalo reikalavimus ir atlaikytų net daugiau nei 40 proc. indėlių sumažėjimą.

Sugriežtinti reikalavimai

Per pandemiją sparčiai kilusios būsto kainos ima atitrūkti nuo pamatinių veiksnių, daugėja netvarios nekilnojamojo turto (NT) rinkos plėtros požymių – galiausiai didėja rizika, kad kainos kris ir dėl to išaugs nuostoliai. Lietuvos banko skaičiavimais, šiuo metu būsto kainos fundamentaliaisiais veiksniais – ekonomikos, pajamų ar gyventojų skaičiaus augimu – pagrįstas vertes viršija apie 9 proc.

„Infliacija turi neigiamą įtaką namų ūkių finansiniam stabilumui ir mažina jų galimybes grąžinti turimus įsiskolinimus ir skolintis“, – teigė G.Šimkus.

Pasak Lietuvos banko, spartų kainų kilimą daugiausia lemia ryškėjantis atotrūkis tarp būsto paklausos ir pasiūlos. Per pandemiją būsto paklausa reikšmingai išaugo, o naujo būsto pasiūla beveik nepasikeitė – pastaruoju metu netgi mažėjo. Be to, naujo būsto pasiūlą artimiausiu metu gali riboti dėl pabrangusių žaliavų padidėjusios statybos kainos ir galimybės gauti statybos leidimus.

Įvertinęs potencialias rizikas, Lietuvos bankas jau ėmėsi atsargumo priemonių ir sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms, įvedė 2 proc. kapitalo reikalavimą bankų būsto paskolų portfeliams. Šios priemonės vėsins investicinių sandorių su paskola rinką, tačiau tiesiogiai nepaveiks nuosavomis lėšomis įsigyjamo būsto, kurio ir yra daugiausia, rinkos. Todėl papildomai reikalingos ir visą rinką veikiančios priemonės, kurioms priimti ir taikyti reikia kitų šalies institucijų sprendimų.

Lietuvos banko skaičiavimu, vidutinė būsto paskolos įmoka šiuo metu yra 230 eurų, jeigu palūkanų norma išaugtų 0,5 proc., įmoka padidėtų 12 eurų, 1 proc. – 24 eurais, 2 proc. – maždaug 50 eurų. Lietuvoje namų ūkių ir įmonių įsiskolinimo lygis šiuo metu yra vienas mažiausių ES, todėl skolininko nemokumo tikimybė taip pat yra mažesnė, o būsto paskolų grąžinimo atsparumą šokui didina atsakingo skolinimo politika“, – teigė G.Šimkus.