- Gabrielė Grigošaitytė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbdavių požiūris į emigrantus keičiasi. Įdarbinti grįžusius tautiečius sutiktų 77 proc. įmonių. Prieš trejus metus darbdaviai kalbėjo, esą emigrantų lūkesčiai dėl darbo sąlygų yra per dideli.
Į darbą grįžusius emigrantus priimtų 77 proc. darbdavių, jei tik žmonės atitinka kvalifikaciją. Taip išsiaiškino Užimtumo tarnyba, apklaususi per 500 įmonių.
„Populiacija senėja, ką pajunta ir verslas. Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta. Vytautas Bingelis iš Londono į Lietuvą grįžo prieš metus, jau turėdamas pasiūlymą lietuviškoje baldų įmonėje. Bet grįžo ne dėl darbo, o su žmona nusprendė vaikus auginti čia.
Anglijoje V. Bingelis triūsė aštuonerius metus.
„Kol mokėmės universitete, dirbome kavinėje, tada visokių darbų buvo: sandėlių ir gamyklų“, – pasakojo sugrįžęs iš Anglijos V. Bingelis.
Juos tenkina vidutinis 1,2 tūkst. atlyginimas atskaičius mokesčius.
Dabar gyvena Švėkšnoje, kasdien važinėja į darbą prie Klaipėdos. Ir skaičiuoja, kur gyventi pigiau.
„Anglijoje labai didelės nuomos kainos, automobilio išlaidos, servisai“, – prisiminė vyras.
„Populiacija senėja, ką pajunta ir verslas. Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, todėl turime vertinti kiekvieną į Lietuvą grįžtantį žmogų“, – akcentavo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Prieš trejus metus darbdaviai skeptiškiau žiūrėjo į emigrantus. 62 proc. sakė, kad emigrantai turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms. Dabar taip mano tik 36 proc.
„Jie prašo lankstesnio darbo laiko, darbo nuotoliu, papildomų naudų antrai pusei, šeimai“, – teigė „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė.
Grįžę dažniausiai kimba į gamybos, statybos, prekybos, transporto darbus, bet yra ir inžinierių, mokytojų. O kartelė uždarbiui esą ne tokia ir didelė.
„Juos tenkina vidutinis 1,2 tūkst. atlyginimas atskaičius mokesčius. Aukštos kvalifikacijos darbą sutiktų dirbti ir už 2 tūkst. eurų“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė.
„Atlygį pritaikome nuo veiklos rezultatų – jie dažnai generuoja geresnius veiklos rezultatus ir nuo to priklauso jų premijos“, – aiškino „SBA Home“ personalo vadovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Užsienio reikalų ministerija skelbia, jog pastaruosius kelerius metus lietuvių grįžta daugiau negu išvažiuoja.
Kur įsitvirtina, atsakyti sunkiau. Pagal vienam gyventojui tenkantį sugrįžtančiųjų skaičių visgi pirmauja ne didmiesčiai, o provincija.
„Priežastys – šeima, artimieji. Jie pasiilgę ir taip pat mato teigiamus pokyčius Lietuvoje“, – kalbėjo URM Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius.
Bet kai kurių akimis grįžtamoji migracija – sunkiai matoma.
„Dar vienas dalykas, kas baugina – jei grįžta su užsieniečiu, kokia bus jo integracija“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė Agnė Skučaitė-Leonavičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per mėnesį elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje sumažėjo 3 proc.
Elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje lapkričio mėnesį yra 3 proc. mažesnė nei spalį ir siekia 0,088Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Gynybos obligacijų iki šiol išplatinta už 11 mln. eurų, iš viso sudaryta virš 1,7 tūkst. sandorių
Pusantro mėnesio valstybei platinant gynybos obligacijas, verslas ir gyventojai iš viso jų įsigijo už daugiau nei 11 mln. eurų, vien antrąja emisija – už 2,3 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Pensininkas apie planuojamą dujų kainos kilimą: norėčiau, kad truputį pigiau būtų, nors 15 eurų3
Aiškėja elektros ir dujų tarifai kitiems metams. Visuomeninė elektra gyventojams brangs 4 procentais. O dujų tarifai bus skaičiuojami pagal naują formulę, kuri skatins vartoti mažiau dujų, bet daugiau prisidėti prie tinklų išlaikymo. L...
-
Trišalė taryba sutarė dėl Garantinio fondo lėšų panaudojimo – tik asmenų perkvalifikavimui
Trečiadienį Trišalė taryba sutarė Užimtumo tarnybai skirti lėšų iš Garantinio fondo, taip leidžiant finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas bei U...
-
G. Paluckas dėl mokesčių korekcijų būtinybės: šiandien mūsų mokesčių sistema yra neteisinga
Socialdemokratų teikiamas kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimai dėl mokesčių korekcijų turės būti priimti per 2025 metus. Tačiau, anot jo, apie planuojamus pakeitimus viešai bus pradėta kalbėti tik apsibrėžus, kok...
-
NKVC vadovas dėl ryšių kabelių Baltijos jūroje pažeidimo: jokios įvykio versijos atmesti negalima
Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimą Baltijos jūroje vertinti kaip sabotažą yra dar anksti, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas. ...
-
G. Nausėda: dar anksti daryti išvadas apie kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas anksti daryti išvadas apie sekmadienį fiksuotų ryšio kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis. ...
-
A. Paukštys: mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną10
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biur...
-
G. Jeglinskas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos būtina kalbėti NATO lygmenyje3
Potencialus naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos galimai yra hibridinė ataka, todėl Lietuva šį klausimą turi kelti...
-
G. Paluckas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos neatmetama sabotažo versija
Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad sabotažo ar diversijų galimybės dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nėra atmetamos, nes dėl to jau buvo įspėta anksčiau. Anot jo, šiuo metu laukiama saugumo t...