Šiandien, kai Lietuvos ūkis rodo tik pirmus kuklius atsigavimo ženklus, o vidaus vartojimas nedidėja, daliai šalies verslo išsigelbėjimo ratu tampa eksportas. Viena perspektyviausių jo krypčių - iš ekonomikos nuosmukio sėkmingai pakilusį, pasiturinti ir geografiškai artima Švedija, pirmadienį informuoja dienraštis "Lietuvos žinios". Tiesa, lietuviškos prekės čia neretai slepiamos po švediškais prekių ženklais, nes jų gamintojams svetimoje rinkoje "įsukti" nuosavus ženklus kol kas per brangu. Ant drabužių, priklausančių pasauliniam švediško kapitalo drabužių

Lietuvai neverta skubėti prisijungti prie problemų turinčios euro zonos, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti tikslo atitikti Mastrichto kriterijų reikalavimus, teigia "Danske Bank" vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas. "Mano galva, jums dabar tikrai neverta skubėti į euro zoną - dėl jos pačios silpnumo. Lietuvai svarbus ne pats galutinis tikslas - įsivesti eurą, o pasirengimas tai padaryti", - interviu savaitraščiui "Veidas" sakė L.Christensenas. Anot jo, Mastrichto kriterijų sistema yra labai aiški ir skaidri, nuolat audituojama iš šalies, todėl Lietuvai l

Lietuvos gyventojai šalies ir asmeninę finansinę situaciją šių metų trečiąjį ketvirtį vertina palankiau, nei prieš pusmetį. Tai parodė žiniasklaidos planavimo agentūros "PHD" rugsėjį atlikta internetinė apklausa "Snapshots". 2010 m. rugsėjo mėnesį žmonių, pinigus leidžiančių atsargiau sumažėjo 6 proc. punktais, nuo 87 iki 81 proc. Tuo tarpu pinigus leidžiančių laisviau nei įprastai, per tą patį laikotarpį Lietuvoje, nuo 1,6 proc. padaugėjo iki 2,9 proc. "Palyginus šių metų rugsėjį atlikto tyrimo rezultatus su balandžio mėnesio tyrimu, matyti, jog Lie