- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos verslininkų eksporto taikinys - Švedija
Šiandien, kai Lietuvos ūkis rodo tik pirmus kuklius atsigavimo ženklus, o vidaus vartojimas nedidėja, daliai šalies verslo išsigelbėjimo ratu tampa eksportas.
Viena perspektyviausių jo krypčių - iš ekonomikos nuosmukio sėkmingai pakilusį, pasiturinti ir geografiškai artima Švedija, pirmadienį informuoja dienraštis "Lietuvos žinios".
Tiesa, lietuviškos prekės čia neretai slepiamos po švediškais prekių ženklais, nes jų gamintojams svetimoje rinkoje "įsukti" nuosavus ženklus kol kas per brangu. Ant drabužių, priklausančių pasauliniam švediško kapitalo drabužių prekybos tinklui H&M, pasitaiko pamatyti kuklų įrašą "Made in Lithuania".
Švedijos centrinio statistikos biuro skaičiavimais, Lietuvos eksportas per pirmus septynis šių metų mėnesius padidėjo 35 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Duomenys byloja, kad eksporto iš Lietuvos apimtis jau prisivijo ir lenkia iki krizės fiksuotą lygį. Didžiausių į Švediją eksportuojančių šalių sąraše Lietuva šiemet iš 30 vietos pakilo į 26-ąją.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet į Švediją iš Lietuvos daugiausia eksportuota baldų - tai sudaro beveik ketvirtadalį viso eksporto į šią valstybę. Nemažai parduota maisto produktų, tekstilės, medienos gaminių, taip pat chemijos pramonės produkcijos, daugiausia - plastiko žaliavos.
Manoma, kad eksporto į Švediją apimtis turėtų tik didėti ir ateityje. To leidžia tikėtis Švedijos ekonomikos, taigi ir vartojimo augimas bei didėjantis Lietuvos įmonių noras čia parduoti savo produkciją.
Dabar Skandinavijoje parduodama dešimtadalis Lietuvos eksporto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Apdovanojimai „M.A.M.A 2024...
-
Apdovanojimų „M.A.M.A 2024...
-
Toliau nagrinėjama Žemaitai...
-
Holokausto aukų atminimas IX ...
-
Prezidentūroje prezidentas Na...
-
LTOK apdovanojimai...
-
Trijų Baltijos valstybių gyn...
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
Vainikų padėjimo ceremonija ...
-
Vilniaus „Žalgiris...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiamaEuropos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojaiSaulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatasPrieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinęVasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigaiAnalitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimasEkonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...