- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors valdžia ragina žmones aktyviai pranešinėti apie asmenis, kurie neteisėtai gauna socialines pašalpas, šalies savivaldybių darbuotojai pripažįsta, kad lietuviai nėra linkę skųsti kaimynų. Savo ruožtu ekonomistė Aušra Maldeikienė pripažįsta, kad ir pati nepraneštų apie kaimynę, mėginančią išgyventi iš socialinės pašalpos ir namuose įkurtos nelegalios kirpyklėlės.
Nors valdžia ragina žmones aktyviai pranešinėti apie asmenis, kurie neteisėtai gauna socialines pašalpas, šalies savivaldybių darbuotojai pripažįsta, kad lietuviai nėra linkę skųsti kaimynų. Savo ruožtu ekonomistė Aušra Maldeikienė pripažįsta, kad ir pati nepraneštų apie kaimynę, mėginančią išgyventi iš socialinės pašalpos ir namuose įkurtos nelegalios kirpyklėlės.
Pavydi pašalpos, todėl paskundžia kaimyną
Nuo šių metų sausio visos savivaldybės perėmė socialinių pašalpų mokėjimo funkciją. Tikimasi, kad savivaldybės bus suinteresuotos tikslingu pašalpų skyrimu, nes sutaupytų pinigų nereikės grąžinti į šalies biudžetą, o sužiūrėti, kam iš tiesų priklauso pašalpa, o kam ne, joms padės vietos bendruomenės – jų nariai geriausiai žino, kaip gyvena vienas ar kitas kaimynas.
Vis dėlto tautiečiai, kaip rodo statistika, nėra linkę skųsti savo kaimynų ar pažįstamų žmonių.
Vilniuje, įsteigus naują paslaugą – pasitikėjimo numerį, nuo praėjusių metų vasaros iki šiandien sulaukta 11 pranešimų apie tai, kad socialinės pašalpos gavėjai paramą gauna neteisėtai, pvz., piktnaudžiauja alkoholiu ar turi neoficialų darbą.
„Patikrinus šių asmenų gyvenimo ir buities sąlygas bei įvertinus visas aplinkybes, susijusias su minimu piktnaudžiavimo atveju, trims gavėjams socialinė pašalpa neteikiama. Informacija apie kitus aštuonis asmenis nepasitvirtino“, – portalui LRT.lt teigė sostinės savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
Kauno savivaldybė tokių skambučių ar pranešimų, pasak jos atstovės, sulaukia retai, nors pastaruoju metu jų padaugėjo, tačiau kiek tiksliai – nenurodė.
„Paskutiniu metu Socialinės paramos skyrius gauna vis daugiau skambučių, anoniminių pranešimų ar kaimynų skundų apie tai, kad piniginės socialinės paramos gavėjai nuomoja būstus, važinėja prabangiais automobiliais ar gyvena su sugyventiniu“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.
Marijampolėje situacija panaši. „Dalį pranešimų gauname iš gyventojų. Tokių pranešimų daugėja, nes į paramos teikimą įsijungia ir seniūnijų gyventojai, bendruomenės nariai“, – LRT.lt informavo šio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė.
Mažai pranešimų apie neteisėtai gaunančiuosius socialines pašalpas sulaukia ir uostamiesčio savivaldybė. „Toks jau požiūris į valstybės lėšas ar jų taupymą. Mes nesame pilietiški, mums dar toli iki skandinavų, kurie reaguoja į tai, kas netinkama. Gal nėra ir pasitikėjimo, palaipsniui jis turi ateiti“, – svarsto Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Tačiau ir iš tų nedaugelio pranešimų, kuriuos savivaldybė gauna, ne visi pasitvirtina. „Būna, kad paskambina ir teiraujasi, kodėl pašalpa skiriama kaimynui, o ne jam.
Paprašome patikslinti informaciją, renkame medžiagą, bet ne visais atvejais skundai pasitvirtina“, – sako uostamiesčio savivaldybės darbuotoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...