„Rail Baltica“ projektas suteiks galimybę keleiviams keliauti ir kroviniams pervežti, bus svarbus karinio mobilumo klausimu. Turime surasti galimybių, kaip greičiau šį projektą įgyvendinti. Aišku, dar turėsime gauti papildomą finansavimą“, – spaudos konferencijoje antradienį Vilniuje sakė E. Silina.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pabrėžė, kad „Rail Baltica“ projektas yra labai svarbus, o „progresas yra visų mūsų bendras interesas“.

Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) pirmadienį sakė, kad pabrangusios „Rail Baltica“ statybos Lietuvoje gali būti spartinamos nelaukiant, kol Europos Komisija (EK) patvirtins būtiną finansavimą.

Pasak jo, tiek Vyriausybė, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų imtis iniciatyvos ir kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ ar kitomis finansų institucijomis organizuoti finansavimą. Patarėjo teigimu, paruošus techninį projektą būtų galima iš karto pradėti statybas nelaukiant kaimyninių šalių ar EK sprendimų.

Prezidento patarėjo vertinimu, „Rail Baltica“ stringa tiek dėl organizacinių iššūkių, nesusikalbėjimo tarp projekto partnerių, tiek dėl technologinių ir komercinių iššūkių.

„Rail Baltica“ projekto koordinatorė EK-oje Catherine Trautmann (Katrin Trautman) pernai gruodį pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje projektas tapo svarbus ne tik regiono ekonomikai, bet ir gynybai, todėl EK nusprendė finansuoti iki 85 proc. pabrangusio projekto kaštų.

Šiemet birželį EK „Rail Balticai“ Baltijos šalyse skyrė dar 928 mln. eurų, iš kurių Lietuvai numatyta 394 mln. eurų.

2014–2021 metais „Rail Baltica“ skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų. Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.