- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaraisiais metais išaugus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas, rodo naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys.
LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė 17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.
„Naujausi duomenys rodo, kad net paūmėjus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas“, – pranešime sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Darius Imbrasas.
Papildomomis santaupomis vadinamos santaupos, kurios viršija įprastą tuometės ekonomikos jų lygį.
„Papildomomis santaupomis apibūdiname pinigų sumą, kurią namų ūkiai papildomai sukaupė 2020–2021 metais dėl apribotos galimybės vartoti, pavyzdžiui, nebuvo galima eiti į restoranus ar išvykti atostogų į užsienį, dėl didesnės nei įprastai valdžios sektoriaus paramos, pavyzdžiui, subsidijų verslui ar įvairių išmokų gyventojams ir darbuotojams ir kitų panašių veiksnių“, – BNS komentavo D. Imbrasas.
Papildomomis santaupomis apibūdiname pinigų sumą, kurią namų ūkiai papildomai sukaupė 2020–2021 metais dėl apribotos galimybės vartoti, pavyzdžiui, nebuvo galima eiti į restoranus ar išvykti atostogų į užsienį (...)
LB duomenimis, gyventojų indėliai bankuose trečiąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su antruoju, išaugo 0,1 mlrd. eurų (0,5 proc.) iki 21,4 mlrd. eurų.
LB ekonomistas atkreipė dėmesį, kad papildomų santaupų sumos nederėtų prilyginti gyventojų sukauptiems indėliams.
Pasak D. Imbraso, nesumenkusi ir sparčiai atsigavusi Lietuvos ekonomika, kuri 2021 metais ūgtelėjo 6,2 proc., lėmė tolesnį spartų pajamų augimą tiek iš darbo, tiek iš verslo ir kapitalo. Toks augimas sudarė sąlygas nemenkai daliai gyventojų smarkiai nekeisti vartojimo net ir pradėjus sparčiai kilti kainoms.
2022 metais vartojimo išlaidos palyginamosiomis kainomis buvo 2 proc. didesnės nei ankstesniais metais.
„Nekeičiant vartojimo įpročių už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį gyventojams teko mokėti pastebimai daugiau ir tai apsunkino tolesnį papildomų santaupų kaupimą. Vis dėlto atlikta analizė nerodo, kad namų ūkiai pasitelkė per pandemijos metus (2022–2021 metais) sukauptas papildomas santaupas savo vartojimo poreikiams tenkinti spartaus kainų kilimo laikotarpiu“, – sakė D. Imbrasas.
Pasak jo, esant palankioms sąlygoms ir ateityje sumažėjus gyventojų atsargumui, kurį sukėlė didelis pastarųjų metų neapibrėžtumas, Lietuvos namų ūkiai turi potencialo pastebimai padidinti išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Starkevičius: Žemės ūkio ministeriją užvaldė „valdininkija“7
Paskirtasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius mano, kad kelias paskutines kadencijas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veikloje trūko aiškios krypties, todėl institucijos keliami reikalavimai ūkininkams tapo nebesuprantami. Be to, jo manym...
-
Auksiniai grybai: už kilogramą baravykų – 20 eurų16
Prieš traukdami pinigines turgavietėse miestiečiai svarsto, imti kilogramą mėsos ar tiek pat grybų. Kainos įkandamos toli gražu ne visiems. ...
-
Prekybininkai atsakė, ar olimpiada išjudino pardavimus
Pastarąsias savaites vykstant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, Lietuvos prekybininkai sako nefiksuojantys padidėjusių gėrimų ar užkandžių pardavimų. Kavinės teigė olimpiados metu daugiau lankytojų taip pat nesulaukusios. ...
-
„Eurostatas“: pagal ledų mažiausią kainą pirmauja ir Lietuva3
„Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje galima atsigaivinti bene pigiausiais Europoje ledais, šeštadienį rašo „Verslo žinios“. ...
-
Aštuonias valandas – neigiamos elektros kainos7
„Nord Pool“ biržoje aštuonias valandas iš eilės laikysis neigiamos elektros kainos. Tokios jos bus nuo 9 val., šeštadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija: per trejus metus talentų pritraukimui į Lietuvą skirta 2,3 mln. eurų2
Siekiant į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbdavių per trejus metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) šiam tikslui įgyvendinti suteikė finansinių paskatų už 2,3 mln. eurų. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos bankų susidomėjimą Lietuva skatina šalių bendradarbiavimas gynyboje3
Vokietijos banko „Commerzbank“ susidomėjimas Lietuva – ženklas, jog Vilniaus ir Berlyno bendradarbiavimas krašto apsaugos ir gynybos pramonės srityse pritraukia ir finansinių vokiečių institucijų dėmesį, sako prezidentas Gitan...
-
Lietuvai atsiveria galimybė tapti turistų traukos centru1
Šią vasarą Pietų Europą alina kaitra. Liepos mėnesį termometro stulpeliai lietuvių pamėgtoje Ispanijoje pasiekė beveik 50 laipsnių karštį. Gyventojai ir turistai griebiasi bet kokių būdų atsivėsinti. ...
-
Bręsta pokyčiai: kaip nauja sistema palies verslininkus ir pirkėjus?12
Jei turite ar planuojate pradėti verslą, sukluskite. Ši vasara yra paskutinė, kai mažieji verslai, pavyzdžiui, prekiaujantys mugėse ir festivaliuose, gali taikyti iki šiol įprastus atsiskaitymo būdus. Nuo kitų metų gegužės 1 d. tiek v...
-
Pradėti naujo traukinių depo Vilniuje projektavimo darbai
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ planuoja iki 2028 metų traukinių remonto ir techninės priežiūros veiklą perkelti atokiau nuo sostinės centro. Pranešama, kad jau pradėti naujo traukinių depo projektavimo darbai. ...