- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėję metai buvo itin geri visai Lietuvos pramonei – eksportas paaugo 6,5 procentų, pagal šį rodiklį pirmaujame tarp Baltijos šalių.
2013 metai buvo sėkmingi ir tekstilininkams: jų eksportas palyginus su 2012 metais išaugo nuo 182,7 mln. iki 2,27 mlrd. litų. Verslininkai džiaugiasi atsikovojantys Vakarų firmas iš Kinijos, tačiau nerimauja dėl darbo jėgos mažėjimo.
Nepaisant to, kad dar tik prieš kelerius metus ši pramonės šaka buvo laidojama, turėjo konkuruoti su naujosiomis kylančiomis ekonomikomis ir kentėjo dėl gyventojų migracijos, situacija gerokai pasikeitė. Tas matyti ir eksporto statistikoje, tą buvo galima pastebėti ir vasarį vykusiuose Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos metiniuose apdovanojimuose: tarp už 2013 metų veiklą įvertintų verslininkų, nemažai atstovavo būtent šiai pramonės šakai. Tikimasi, jog atsigaunant pasaulio šalių ekonomikoms, pardavimai dar didės.
Valstybės ramstis
„Lengvoji pramonė buvo, yra ir bus valstybės ramstis“ – tvirtina moteriškus rūbus siuvančios bendrovės „Kauno Baltija“ direktorius Vidas Butkus. „Keista, kai galvojama, jog lietuviška pramonė miršta. Mes buvome ir esame kaip niekad stiprūs, įdarbiname daug šalies gyventojų, įnešame nemažai lėšų į šalies biudžetą“, – tvirtina jis.
Tokios pat nuomonės laikėsi ir bendrovės „Rožė“ valdybos pirmininkė Nadežda Filipova. „Mes tikrai ženkliai prisidedame prie valstybės ekonomikos, kūrėme naujas darbo vietas net ir per krizę“, – tvirtina ji. Pasak verslininkės, tekstilininkams valstybė galėtų padėti kuo mažesniu kišimusi. „Norėtųsi, kad nedidėtų mokesčiai, jie stabilizuotųsi. Ir žinoma, kad nesikeistų įvairios teisinės normos: verslui reikalingas stabilumas“, – sako N. Filipova.
Kita vertus, pasak verslininkės, gąsdina ir euro įvedimas. Pramoninkai svarsto kaip padidinti darbo užmokestį, kaip išlaikyti darbo jėgą. „Jau dabar pastebime kainų šuolį, tad teks prisitaikyti“, – sako N. Filipova, pridurdama, kad čia galėtų padėti ir valstybė.
Krizė – į naudą
Abu verslininkai šypsojosi paklausti apie krizės poveikį jų verslui. „Iš tiesų, išėjo į naudą: padaugėjo darbuotojų, suformavom patikimą kolektyvą, priėmėme naujus darbuotojus. Net ir per krizę reikia siuvėjų“, – sako UAB „Rožė“ valdybos narė.
Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad toks svarbus šalies pramonei sektorius kenčia nuo darbuotojų trūkumo. „Kolektyvo amžiaus vidurkis – keturiasdešimt metų. Tai – pats žydėjimas, tačiau neturime naujų, jaunų, kurie papildytų jų gretas“, – nerimauja N. Filipova.
Nei vienas iš kalbintų verslininkų teigia negalvojąs apie darbo jėgos importą iš užsienio. „Kam tą daryti, jei galime siuvėjas ugdyti čia? Kita vertus, yra gausybė apribojimų: reikia suteikti gyvenamąją vietą bei garantuoti vidutinį šalies, ne sektoriaus, uždarbį. Tai – tikrai daug“, – tvirtina V. Butkus.
Kad trūkstamus darbuotojus turėtų ruošti pati Lietuva, mano ir Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos direktorius Rimantas Šidlauskas. „Tai – politinės valios klausimas. Jau seniai kalbame apie tai, kad tam tikrose srityse trūksta darbuotojų. Akivaizdu – jei per metus trūksta tam tikro skaičiaus siuvėjų technologų, kodėl neatsižvelgti į tai skirstant studijų krepšelius?“, – klausia verslininkų asociacijos vadovas. Kita vertus, R. Šidlauskas pasidžiaugė, kad per pastarąjį dešimtmetį, kuomet iš visos Europos gamybinė veikla „bėgo“ į Rytus, Lietuvai pavyko atsilaikyti. „Gaminame greitai ir kokybiškai. Tikriausiai tokia mūsų paslaptis“, – svarsto R. Šidlauskas.
Lietuvos siuvėjus žino ir Vakaruose
Šiuo metu daugelis tekstilės įmonių beveik visą savo produkciją eksportuoja – Lietuvos rinka yra tiesiog per maža, tad orientuojamasi į užsienį. Vakarų kompanijos, dideli prekių ženklai puikiai žino Lietuvos siuvėjus, lanksčiai prisitaikančius prie klientų poreikių bei laiku ir kokybiškai vykdančius užsakymus. „Mes dirbome su itin garsiomis firmomis. Anglai, švedai – kuomet reikia kokybės kreipiasi į mus. Buvo toks laikas, kai visi metėsi į Kiniją. Tačiau, viena vertus, pamatė kokybės skirtumus, kita vertus, pačioje Kinijoje darbininkai ėmė reikalauti didesnių atlyginimų“, – pasakoja N. Filipova.
Pasak verslininkų, būtina susimąstyti, kaip prisidėti prie Lietuvos gamybinių pranašumų stiprinimo. „Tekstilės pramonė – perspektyvi, atnešanti nemažai pelno ir kurianti darbo vietas. Būtina galvoti, kaip prisidėti prie jos stiprinimo, kaip užtikrinti tinkamą darbo jėgos paruošimą ir skaičių“, – teigia R. Šidlauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būsto paskolų turėtojų laukia gera žinia?
Pirmas palūkanų mažinimas, labai tikėtina, jau kitą savaitę. Ekonomistai sako, jog jis vyksta per vėlai ir per mažai. Pirmasis palūkanų mažinimas greičiausiai tebus simbolinis – vos 25-iais baziniais punktais. Finansų ministrė tikisi, kad n...
-
Seimas nepalaikė siūlymo dvigubinti vienkartinę išmoką gimus vaikui
Seimas nepritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dvigubai, iki 1210 eurų, padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. ...
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas7
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė: reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais, didinti ES atsparumą16
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais pasaulyje ir didinti visapusišką bendrijos atsparumą. ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...