Pikas pasiektas: eksportas labiau trauktis neturėtų

Lietuvos eksportui metų pradžioje smukus beveik 6 proc., jis dar labiau mažėti nebeturėtų, sako „Citadelės“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pildo sandėlius

„Eksporto nuosmukis pasiekė piką ir eksporto apimtys turėtų stabilizuotis, o galbūt ir nežymiai augti“, – sako A. Izgorodinas.

Anot jo, atsigauna pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos Vakarų Europoje, be to, šalies gamintojai jau pradėjo pildyti sandėlius.

„Lietuvos eksporto perspektyvos yra geros, nes išankstiniai indikatoriai rodo, kad stabilizavosi Vokietijos pramonės rodikliai, Prancūzijoje ir Italijoje prasidėjo cikliškas pramonės atsigavimas. Tai svarbios rinkos Lietuvos eksportuotojams“, – sako A. Izgorodinas.

„Tie patys išankstiniai indikatoriai – Europos Komisijos apklausos – rodo, kad Lietuvos pramonėje jau prasidėjo atsargų pildymo etapas ir mūsų gamintojai vis labiau gerina gamybos prognozes“, – priduria jis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiemet sausį–vasarį Lietuvos eksportas siekė 6,17 mlrd. eurų – 5,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laiku. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,9 mlrd. eurų – 2 proc. mažiau nei pernai, be mineralinių produktų – 2,7 proc. mažiau.

Kainos nebemažės?

Statistikai kovo mėnesį taip pat fiksavo artimą nuliui metinę infliaciją ir daugiau nei 2 proc. kritusias vartojimo prekių kainas. A. Izgorodinas mano, kad toliau kristi jos nebeturėtų.

Dėl sumažėjusių energetikos kainų ir lėto vartojimo įmonės atitinkamai kainas mažina, kad susigrąžintų vartotojus.

Pasak ekonomisto, atsigaunant gyventojų vartojimui, tikėtina, įmonės nebemažins produkcijos kainų.

„Kainos iš esmės normalizuojasi ir artėja prie tokio lygio, kuris palankesnis vartotojams. Bet matau indikacijų, kad antrąjį metų pusmetį arba nuo vasaros pradžios Lietuvos vidaus vartojimas turėtų pradėti augti. Ir tas augimo tempas vasarą turėtų tik spartėti“, – sako A. Izgorodinas.

„Atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, atsigaunant vartojimui, įmonės nematys prasmės mažinti kainas, nes perkamoji galia atsigauna ir vartojimas turėtų sustiprėti“, – teigia jis.

Anot analitiko, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo, gyventojų nuomonės apie finansus ir santaupas rodikliai rodo, kad vidaus vartojimas turėtų sustiprėti.

Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad kovą metinė infliacija siekė 0,2 proc. ir buvo mažiausia nuo 2020 m. gruodžio. Mėnesio defliacija siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 4,8 proc.

Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 2,4 proc., paslaugų – išaugo 6,2 proc.

Brangs 1,7 proc.

A. Izgorodino teigimu, po metų pradžioje smukusio vartojimo prekių kainos stabilizuojasi, artėja prie vartotojams palankesnio lygio.

„Dėl sumažėjusių energetikos kainų ir lėto vartojimo įmonės atitinkamai kainas mažina, kad susigrąžintų vartotojus. Tą rodo ir mėnesio infliacija, nes pirmąkart nuo metų pradžios turėjome defliaciją. Vėlgi, daugiausia prekių sąskaita“, – kalba analitikas.

Ekonomisto teigimu, metinę paslaugų infliaciją lėmė atlyginimų augimas, o toliau kylant darbo užmokesčiui, paslaugų kainos neturėtų mažėti.

Pasak A. Izgorodino, „Citadelė“ prognozuoja, kad prekės ir paslaugos šiemet brangs 1,7 proc.

„Infliacija sulėtės, bet, vertindamas gyventojų perkamosios galios atsigavimą, neprognozuočiau ryškaus infliacijos sulėtėjimo Lietuvoje, nepaisant to, kad šių metų pradžia yra labai pozityvi“, – sako ekonomistas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių