- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos eksportui metų pradžioje smukus beveik 6 proc., jis dar labiau mažėti nebeturėtų, sako „Citadelės“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pildo sandėlius
„Eksporto nuosmukis pasiekė piką ir eksporto apimtys turėtų stabilizuotis, o galbūt ir nežymiai augti“, – sako A. Izgorodinas.
Anot jo, atsigauna pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos Vakarų Europoje, be to, šalies gamintojai jau pradėjo pildyti sandėlius.
„Lietuvos eksporto perspektyvos yra geros, nes išankstiniai indikatoriai rodo, kad stabilizavosi Vokietijos pramonės rodikliai, Prancūzijoje ir Italijoje prasidėjo cikliškas pramonės atsigavimas. Tai svarbios rinkos Lietuvos eksportuotojams“, – sako A. Izgorodinas.
„Tie patys išankstiniai indikatoriai – Europos Komisijos apklausos – rodo, kad Lietuvos pramonėje jau prasidėjo atsargų pildymo etapas ir mūsų gamintojai vis labiau gerina gamybos prognozes“, – priduria jis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiemet sausį–vasarį Lietuvos eksportas siekė 6,17 mlrd. eurų – 5,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laiku. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,9 mlrd. eurų – 2 proc. mažiau nei pernai, be mineralinių produktų – 2,7 proc. mažiau.
Kainos nebemažės?
Statistikai kovo mėnesį taip pat fiksavo artimą nuliui metinę infliaciją ir daugiau nei 2 proc. kritusias vartojimo prekių kainas. A. Izgorodinas mano, kad toliau kristi jos nebeturėtų.
Dėl sumažėjusių energetikos kainų ir lėto vartojimo įmonės atitinkamai kainas mažina, kad susigrąžintų vartotojus.
Pasak ekonomisto, atsigaunant gyventojų vartojimui, tikėtina, įmonės nebemažins produkcijos kainų.
„Kainos iš esmės normalizuojasi ir artėja prie tokio lygio, kuris palankesnis vartotojams. Bet matau indikacijų, kad antrąjį metų pusmetį arba nuo vasaros pradžios Lietuvos vidaus vartojimas turėtų pradėti augti. Ir tas augimo tempas vasarą turėtų tik spartėti“, – sako A. Izgorodinas.
„Atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, atsigaunant vartojimui, įmonės nematys prasmės mažinti kainas, nes perkamoji galia atsigauna ir vartojimas turėtų sustiprėti“, – teigia jis.
Anot analitiko, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo, gyventojų nuomonės apie finansus ir santaupas rodikliai rodo, kad vidaus vartojimas turėtų sustiprėti.
Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad kovą metinė infliacija siekė 0,2 proc. ir buvo mažiausia nuo 2020 m. gruodžio. Mėnesio defliacija siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 4,8 proc.
Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 2,4 proc., paslaugų – išaugo 6,2 proc.
Brangs 1,7 proc.
A. Izgorodino teigimu, po metų pradžioje smukusio vartojimo prekių kainos stabilizuojasi, artėja prie vartotojams palankesnio lygio.
„Dėl sumažėjusių energetikos kainų ir lėto vartojimo įmonės atitinkamai kainas mažina, kad susigrąžintų vartotojus. Tą rodo ir mėnesio infliacija, nes pirmąkart nuo metų pradžios turėjome defliaciją. Vėlgi, daugiausia prekių sąskaita“, – kalba analitikas.
Ekonomisto teigimu, metinę paslaugų infliaciją lėmė atlyginimų augimas, o toliau kylant darbo užmokesčiui, paslaugų kainos neturėtų mažėti.
Pasak A. Izgorodino, „Citadelė“ prognozuoja, kad prekės ir paslaugos šiemet brangs 1,7 proc.
„Infliacija sulėtės, bet, vertindamas gyventojų perkamosios galios atsigavimą, neprognozuočiau ryškaus infliacijos sulėtėjimo Lietuvoje, nepaisant to, kad šių metų pradžia yra labai pozityvi“, – sako ekonomistas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Sodra“: balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti PSD įmokų skolas
Balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, pranešė „Sodra“. ...
-
Panevėžio rajono gyventojai Vilniuje protestuos dėl „Rail Baltica“ statybos
Panevėžio rajono gyventojai antradienį Vilniuje, prie Prezidentūros protestuos dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomų Panevėžio mazgo sprendinių. ...
-
10 mln. dolerių vertės Taivano investiciją į „TransferGo“ politikai vadina demokratijos pergale2
„Taiwania Capital“ valdomam Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondui (VRE) investavus 10 mln. JAV dolerių į lietuvišką finansinių technologijų startuolį „TransferGo“, taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constanc...
-
„Citus“ ekspertai apie įsigyto turto hipoteką: ką galiu ir ko negaliu su juo daryti, o ko vengti?1
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant ...
-
Startavo 850 mln. vertės priemonė „Milijardas verslui“: dalis bendrovių norėjo lengvatinių paskolų3
Pirmadienį startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Milijardas verslui“, kuria bus skiriamos paskolos investiciniams projektams. Visgi, nors didžioji dalis verslo palaiko šią priemonę, Lietuvos ver...
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos2
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...
-
Teismas: Š. Stepukonio praloštų milijonų byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje3
Investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi būti nagrinėjamas Lietuvoje, dar kartą paskelbė Vilniaus apygar...
-
Ar prekybininkai žymės su Rusija dirbančių bendrovių gaminius?6
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus vėl ragina žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių prekes. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su praeiviais ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu. ...
-
Bliūkšta viltys įsigyti pirmąjį būstą: čia labiau – vištos ir kiaušinio atvejis5
Seimas linkęs pritarti naujai subsidijų būstui regionuose tvarkai. Pagal ją mažėtų ir paramos suma, ir vietos, kur jaunimas galėtų ieškotis svajonių namų. Opozicija kritikuoja, kad subsidija vienam suaugusiajam bus tokia pati kaip šeim...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams1
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...