- Gintautas Degutis, Paulius Jakutavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonominė krizė gali paskatinti pirkėjus pigesnių prekių ieškoti internete. Patogu, pigu ir daug prekių – tokie pagrindiniai motyvai tautiečius skatina apsipirkti sėdint prie kompiuterio. Kol kas elektroninėse parduotuvėse ir aukcionuose dažniau lankosi jaunoji karta. Nors perkančių internete lietuvių nėra labai daug, interneto rinkos specialistai tikina, kad elektroninės komercijos amžius – visai čia pat.
Dolerio kursas palankus
"Žmona pusę drabužių sūnui pirko interneto aukcione "eBay". Ten prekės gerokai pigesnės ir yra tokių, kurių Lietuvoje nerasi, o ir dolerio kursas dabar gana žemas. Žinoma, reikia žiūrėti, ką ir iš ko perki, paskaityti kitų pirkėjų atsiliepimus apie pardavėją, nes pasitaiko ir apgavikų. Bet apskritai sistema labai saugi", – teigė interneto aukcionuose apsiperkantis 26 metų Gediminas Jonaitis.
Aukcionuose parduodamų prekių pigumo paslaptis – ne vien valiutų ir šalių gyvenimo lygio skirtumai. Prekeiviai dažnai parduoda tai, ko jiems nebereikia, pavyzdžiui, netinkamas dovanas. Dėl to ir naujų daiktų kainos dažnai būna gerokai mažesnės nei parduotuvėse.
Tiesa, prekės iš JAV apmokestinamos muitu, kuris svyruoja nuo 10 iki 28 proc. siuntinio vertės. Taigi prieš ką nors perkant reikėtų gerai apskaičiuoti. Kita vertus, apsukrūs pirkėjai jau išmoko apeiti šią kliūtį. Jie siuntėjų prašo prekes įforminti kaip dovanas, nes šioms muitas netaikomas.
Iš įprastų JAV elektroninių parduotuvių lietuviai perka ir elektronikos gaminius, specializuotas knygas. Kartais netgi su visais siuntimo ir muito mokesčiais jos yra pigesnės nei Lietuvoje.
Siunčiantis pirkinius iš ES valstybių muito mokėti nereikia, tačiau Bendrijos šalyse veikiančiose elektroninėse parduotuvėse ar aukcionuose kainos gali būti didesnės nei JAV.
Lietuva – trečia nuo galo
Pagal internetu įsigyjamų prekių ir paslaugų mastą Lietuva tarp ES valstybių užima trečią vietą nuo galo. ES statistikos tarnybos "Eurostat" duomenimis, Lietuvoje internetu perka vos 6 proc. gyventojų, Vokietijoje tokių yra 52 proc., Jungtinėje Karalystėje – 53 proc, o Danijoje ir Olandijoje – net po 55 proc.
Didžiausias interneto parduotuvių konkurentas – internautų įpročiai.
"Pagrindinės priežastys, dėl kurių lietuviai vengia pirkti internetu, yra menka patirtis ir baimė atskleisti savo kredito kortelių duomenis. Be to, žmonės negali pačiupinėti prekės, nusivilia pristatymu ar nepatogiu apmokėjimu, šalyje nėra elektroninės komercijos tradicijų", – kalbėjo interneto sprendimų bendrovės "Gaumina" produktų plėtros vadovas Tomas Nemura.
Todėl pirmiausia į interneto prekyvietes persikelia knygos, filmai, bilietai ir tokios prekės, kurias galima palyginti, išsirinkti pagal jų charakteristikas: buitinė ir kompiuterinė technika, kiti elektronikos gaminiai.
Pastebima, kad yra žmonių, kurie pirma prekes apžiūri paprastoje parduotuvėje, o paskui sėda prie interneto ir užsakinėja jas iš visai kitos virtualios prekyvietės.
Nebuvo pasiūlos
Tiesa ir tai, kad lietuviškame internete ilgą laiką nebuvo ir tinkamos prekių pasiūlos – elektroninės parduotuvės buvo vos kelios, ir tos pačios – specializuotos, naudojančios gana komplikuotus apmokėjimo ir pristatymo būdus. O pirkti iš užsienio interneto svetainių, be psichologinių priežasčių, stabdė ir tai, kad dauguma potencialių pirkėjų naudojosi debeto kortelėmis, kurių nepripažįsta dauguma virtualių užsienio prekyviečių, be to, didelės pristatymo kainos.
Per pastaruosius keletą metų ši sritis suaktyvėjo. Viena pirmųjų didelių prekyviečių tapo neriba.lt, daugiausia siūlanti buitinę techniką. Didesnį prekių asortimentą dabar jau siūlo open24.lt, bizzon.lt, dress.lt, neseniai atsidariusi pigu.lt.
Įdomu, kad šios parduotuvės siūlo ir drabužių, avalynės – prekių, kurias įsigyti internetu, atrodytų, gana keblu. Bet jos pirkėjus vilioja galimybėmis greitai ir patogiai grąžinti, pakeisti netikusias prekes, kartais tai daro netgi nemokamai.
Tam tikrą elektronineiės prekybai būdingą šaltumą parduotuvės bando išsklaidyti diegdamos konsultavimo internetu priemones. Mat, kaip teigė bizzon.lt rinkodaros vadovas Sergejus Agejevas, apie 60 proc. pirkėjų užsako prekes tik pabendravę su specialistais.
Elektroninių parduotuvių atstovai teigia, kad vieną prekę internetu įsigiję žmonės vėliau pereina ir prie kitų pirkinių. Įtakos turi ir bendras veiklos internete suaktyvėjimas – vis daugiau žmonių naudojasi elektronine bankininkyste, pildo elektronines deklaracijas, moka komunalinius mokesčius.
Pradžių pradžia
"Šiandien Lietuva pagal e. prekybos mastus dvejais trejais metais atsilieka nuo Vokietijos, o ši panašiai atsilieka nuo JAV. Tačiau internautai vis drąsiau naudojasi elektroninės prekybos sistemomis ir aukcionais", – tikino T.Nemura.
E. prekybos mastai Vakarų Europos šalyse kasmet padidėja apie 15 proc. Lietuvoje šis tempas dar spartesnis.
"Esame pradžių pradžioje. Lietuvoje dar nedaug ryškių žaidėjų, visi mokosi, tikrasis e. komercijos žaidimas tik prasideda", – tikino "Gauminos" atstovas.
Susirūpino vartotojų teisėmis
Europos Komisija užsimojo skatinti elektroninę prekybą ir suteikti žmonėms daugiau galimybių rinktis pigesnes prekes. "Ekonomikos sunkmečiu itin svarbu užtikrinti, kad žmonės galėtų apsipirkti už geriausią kainą", – teigė už vartotojų teises atsakinga komisarė Meglena Kuneva.
Komisija prašo visų ES narių vyriausybių suteikti pirkėjams dviejų savaičių laikotarpį, per kurį jie galėtų atsisakyti pirkinio internetu. Šiuo metu daugelyje šalių apsigalvoti galima tik per 7 dienas.
Be to, siūloma svarstyti galimybę už vėluojančius prekių pristatymus mokėti kompensacijas. Taip pat ketinama reikalauti iš interneto pardavėjų pateikti aiškesnes kainas ir informaciją apie papildomus mokesčius, sustiprinti garantijas dėl įsigytų prekių gedimų taisymo, sugadintų daiktų pakeitimo.
Pasak M.Kunevos, prekių kainos įvairiose Europos šalyse gerokai skiriasi, tai esą tikrai neskatina pirkti internetu. Pavyzdžiui, to paties modelio vaizdo kameros kaina Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje gali skirtis kone 300 litų.
Grafikas
Ką lietuviai veikia internete?
Veikla Vartotojų skaičius (proc.)
Ieško informacijos 90,8
Rašo ir skaito e. laiškus 58,4
Bendrauja komunikacijos programomis ("Skype", MSN ir pan.) 56,4
Skaito naujienas, laikraščius 47,3
Naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis 38,8
Siunčiasi vaizdo ir garso bylas 33,7
Žaidžia žaidimus 30,7
Žiūri televiziją 9,1
Apsiperka 6,3
Kita 1
Šaltinis: tyrimų bendrovė "TNS Gallup"
Prekių kainos "eBay" aukcione (be muito ir pristatymo išlaidų)
Pavyzdžiui, mobilųjį telefoną "Blackberry Curve 8300" aukcione galima nusipirkti už 165 JAV dolerius (379 litų). Parduotuvėje jis kainuoja 690 litų. Tiesa, ši kaina galioja, jei telefonas išperkamas iš karto, aukcione nedalyvaujant. Kitu atveju telefoną įmanoma įsigyti dar pigiau.
Mobilųjį telefoną "Nokia 6555" galima įsigyti už 182 litus, o parduotuvėje Lietuvoje – už 590 litų
Kostiumą – nuo 100 litų, Lietuvoje – nuo 400 litų
Džinsus – už 35–58 litus, Lietuvoje – nuo 70 litų
Odinę striukę – nuo 560 litų, Lietuvoje – nuo 700 litų
Nešiojamuosius kompiuterius – nuo 468 litų, Lietuvoje – nuo 900 litų
Patarimai perkantiems aukcionuose
Tikrinti. Svarbiausia – pasidomėti pardavėju. Jei dauguma komentarų teigiami, galima pirkti.
Saugotis. Atidžiai perkaityti prekės aprašą, nes būna gudraujančių pardavėjų. Verta tikrinti ir mažiau žinomas elektronines parduotuves, mat pasitaiko tokių, kurios pinigus nuskaito, o prekių neišsiunčia. Komentarų apie vieną ar kitą parduotuvę patartina ieškoti interneto paieškos sistemose, pasitikrinti, kiek informacijos apie save ji pateikia, paklausti apie prekes, jų pristatymą ar panašiai – iš atsakymo irgi galima spręsti apie parduotuvės patikimumą.
Klausti. Jei kyla kokių nors abejonių, reikia klausti pardavėjo.
Neskubėti. Varžytuvės dažniausiai prasideda tik likus porai minučių iki aukciono pabaigos. Tuo metu kaina gali šoktelėti kelis ar net keliolika kartų. Taigi siūlyti reikia atsargiai, nes už prekę galima ir permokėti.
Sulaukti. Už brangius pirkinius, pavyzdžiui, kompiuterį ar automobilį, atsiskaityti tik gavus prekę. Oficialiai tokios galimybės nėra, tačiau laimėjus aukcioną su pardavėju dažniausiai galima susitarti.
Kompensacija. Naudotis "Pay pal" mokėjimo sistema. Ji garantuoja, kad negavus siuntinio bus kompensuota iki 500 svarų sterlingų (apie 2100 litų) pirkinio sumos.
Klastotės. Nepirkti drabužių iš Azijos prekeivių, nes apie 90 proc. prekių yra padirbtos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas planuoja įvesti lyčių kvotas didelių įmonių valdybose
Parlamente kelią skinasi iniciatyva nustatyti privalomas lyčių kvotas didelių bendrovių valdybose. ...
-
Siūlo preliminarias NT pirkimo sutartis registruoti ar tvirtinti pas notarus
Nekilnojamojo turto, žemės pirkėjus ir pardavėjus „valstietė“ Asta Kubilienė siūlo įpareigoti registruoti arba pas notarus tvirtinti preliminarias arba rezervavimo sutartis. ...
-
„Sodra“ ragina nepamiršti: apsispręsti liko savaitė5
„Sodra“ informuoja, kad gyventojai, šių metų pradžioje gavę pranešimus apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą, iki birželio 30 dienos gali nuspręsti, ar nori kaupti pensijai papildomai. ...
-
Viršvalandiniam darbui siūlo ribojimus: kas keistųsi19
Kas trečia įmonė Lietuvoje nustato netradicinį darbo laiką. Pavyzdžiui, per savaitę dirba 52 valandas, bet daugiau ir poilsiauja. Darbdaviai tai dar vadina sumine darbo laiko apskaita. Profsąjungos skundžiasi, kad tai legalus būdas nemokėti už vir&...
-
Tyrimas: Lietuvoje specialistai per mėnesį vidutiniškai tikisi gauti iki 3,5 tūkst. eurų8
Darbo užmokestis yra labiausiai darbuotojus motyvuojantis veiksnys ne vienerius metus iš eilės, rodo žmogiškųjų išteklių sprendimų kompanijos „Amston“ atliktas tyrimas. Priklausomai nuo industrijos ir patirties lygio, da...
-
Prieš Jonines Kauno turgavietėse – braškių kainų šuolis23
Pastarosiomis dienomis Kauno turgavietėse itin sparčiai brango braškės. Šiandien Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje šeštadieniais veikiančiame Ūkininkų turguje lietuviškų braškių kilogramas kainavo...
-
Mokytojų atlyginimams didinti papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų4
Mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
Finansų ministerija: šiemet gynybai papildomai skiriama 136 mln. eurų5
Krašto apsaugai šiemet papildomai skiriama 136 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
Išlikite budrūs: net grybaujant ar uogaujant galite parsinešti šią ligą2
Artėjant savaitgaliui ir šiltėjant orams, afrikinio kiaulių maro (AKM) rizika didėja. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad AKM yra labai užkrečiama virusinė liga, kuria serga ir naminės, ir laukinės kiaulės, o vakcin...
-
Ekonomistas įspėja: matome rimtą ir didelį kainų augimą17
Dažnas gyventojas ir emigrantas skundžiasi, kad kainos Lietuvoje – didelės net lyginant su Vakarais. „Eurostat“ agentūra paskelbė, kaip iš tiesų atrodo prekių ir paslaugų kainos visoje Europos Sąjungoje (ES). Kiek už tas pa...