- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus?
Savo nuomone dalinsis „Norfa“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis ir buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pastaruoju metu ne vienas lietuvis pastebi, kad Vokietijoje ar kitose turtingesnėse Europos šalyse atsiranda lietuviškų produktų, kainuojančių pigiau nei pas mus. Pavyzdžiui, mūsų šalyje pamėgti duonos traškučiai Vokietijoje kainuoja nuo 1 euro iki 1,29 euro, o Lietuvoje – net ir 90 centų brangiau. Skiriasi ir krabų lazdelių kaina – mūsų šalyje jos kainuoja apie 40 centrų brangiau. Ir tai – tikrai ne viskas.
tv3.lt nuotr.
Ar gali būti, kad mūsų šalies pardavėjai ir perpardavėjai Lietuvoje siūlydami prekes brangiau tiesiog siekia pasipelnyti? Anot D. Dundulio, paaiškinimų, kodėl kainos skiriasi, yra daugybė. Vienas jų – šalies mokestinė sistema.
„Mes puikiai žinome, kad egzistuoja labai daug šalių, kur PVM beveik nėra, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje. Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti ir į kitus mokesčius, pavyzdžiui, net pakuotės, ko, galimai, kitose šalyse nėra“, – kainų skirtumą aiškins jis.
Dainius Dundulis, tv3.lt nuotr.
Tačiau tokios situacijos, kai savoje šalyje prekė parduodama brangiau nei užsienyje, pastebimos ne tik Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, iš Olandijos mes perkame sūrį, kurį normaliai parduodame kažkur už 12 eurų. Kai būna akcija – už 8,69 euro. Olandijoje ieškojome normalios šio sūrio kainos – ji ten buvo apie 15 eurų. Tai lygiai ta pati situacija“, – pastebės D. Dundulis.
Mane labiausiai stebina mūsų Vyriausybės abejingumas.
Tiek D. Dundulis, tiek ir S. Skvernelis pabrėš, kad prie tokių kainų pokyčių savoje šalyje ir svetur, prisideda ir reklamos kaštai.
„Norint įsitvirtinti užsienio rinkoje, tu turi dvi alternatyvas – arba tu turi daryti stiprią marketinginę kampaniją, kas irgi yra išlaidos, arba gali įeiti su mažesne kaina tikintis, kad turėdamas minimalų pelną, tu galėsi įsitvirtinti toje rinkoje ir nereikės marketinginės kampanijos. Tokiu būdu turime skirtumą, kad mūsų vartotojas, pirkdamas tuos pačius lietuviškus produktus, sumoka už tai, kad gamintojas eksportuoja į užsienį, ir ten, įeidamas į rinką, duoda netgi mažesnę kainą nei konkurentai“, – sakys S. Skvernelis.
Saulius Skvernelis, tv3.lt nuotr.
Tačiau tokį verslo norą konkuruoti ir gauti pelną, S. Skvernelis laikys normaliu. Anot jo, labiausiai čia nesuprantamas yra Vyriausybės elgesys.
„Mane labiausiai stebina mūsų Vyriausybės abejingumas. Kalbant apie maisto produktų kainas, mes priartėjome prie 80 proc. Europos Sąjungos vidurkio, bet atlyginimai, deja, vis dar skiriasi. Jei Vokietijoje vidutinis atlyginimas į rankas yra 2900 eurų, pas mus – 1200 į rankas. Mes gyvename ES, viskas yra rinkoje ir už tuos pačius maisto ar naftos produktus turime mokėti taip, kaip moka visa ES. Bet juk mūsų socialinė aplinka, atlyginimai yra kitokie…“ – pastebės jis.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Citus“ ekspertai apie įsigyto turto hipoteką: ką galiu ir ko negaliu su juo daryti, o ko vengti?1
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant ...
-
Startavo 850 mln. vertės priemonė „Milijardas verslui“: dalis bendrovių norėjo lengvatinių paskolų3
Pirmadienį startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Milijardas verslui“, kuria bus skiriamos paskolos investiciniams projektams. Visgi, nors didžioji dalis verslo palaiko šią priemonę, Lietuvos ver...
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos2
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...
-
Teismas: Š. Stepukonio praloštų milijonų byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje3
Investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi būti nagrinėjamas Lietuvoje, dar kartą paskelbė Vilniaus apygar...
-
Ar prekybininkai žymės su Rusija dirbančių bendrovių gaminius?5
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus vėl ragina žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių prekes. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su praeiviais ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu. ...
-
Bliūkšta viltys įsigyti pirmąjį būstą: čia labiau – vištos ir kiaušinio atvejis5
Seimas linkęs pritarti naujai subsidijų būstui regionuose tvarkai. Pagal ją mažėtų ir paramos suma, ir vietos, kur jaunimas galėtų ieškotis svajonių namų. Opozicija kritikuoja, kad subsidija vienam suaugusiajam bus tokia pati kaip šeim...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams1
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...
-
Vilnius skelbia šildymo sezono pabaigą
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia antradienį baigianti šildymo sezoną. ...
-
Brangstantis doleris: ką tai reiškia Lietuvai?6
Dolerį rasti galima toli gražu ne kiekvieno lietuvio piniginėje, tačiau lietuviškas kainas jis smarkiai kontroliuoja. Štai dabar ekonomistai pastebi, kad doleris vėl ima brangti, o tai reiškia, kad mums ilgainiui gali kilti degalų, d...
-
„Litgrid“: savaitgalį buvo pasiektas momentinis saulės gamybos rekordas1
Praėjusią savaitę, antroje jos pusėje vyravus saulėtiems orams, pasiektas naujas saulės jėgainių rekordas – 774 MW. Pasak energetikos ekspertų, sekmadienį net 10 valandų iš eilės elektros kaina biržoje buvo arti 0 Eur/MWh. ...