- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarbiausiuose valstybinės reikšmės vidaus vandenyse balandžio viduryje pradėtas naujas navigacijos sezonas, jis truks iki lapkričio 7 dienos.
Šiemet laivybos sezonas truks 206 paras – viena savaite ilgiau nei pernai.
Pasak Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovo Vladimiro Vinokurovo, vidaus laivybos sezoną ketinama ilginti ir ateityje, taip skatinant didesnį šios transporto rūšies naudojimą.
„Siekiame nuosekliai ilginti laivybos sezoną, norėdami didinti visuomenės susidomėjimą, plaukimų skaičių, gabenamų keleivių ir krovinių srautus. Didelė vidaus laivybai skiriamos kritikos dalis iki šiol būdavo dėl trumpo sezono, o jį lemia ne tiek oro sąlygos, kiek bendras visuomenės ir valstybės požiūris į laivybą“, – BNS sakė V. Vinokurovas.
Balandžio 16-ąją navigacijos pradžia paskelbta Nemune nuo Kauno iki Atmatos žiočių ir Kuršių mariose – čia paženklintas laivakelis, nuolatos tikrinami gyliai ir vykdomi valymo darbai. Laivybos sezono pradžioje pirmiausiai pradedami krovinių vežimai baržomis, o gegužę pradeda plaukioti ir keleiviniai laivai.
Likusieji valstybinės reikšmės vandens keliai bus paruošti iki gegužės 1 dienos. Kaip ir praėjusiais metais, populiariausi vandens keliai paženklinti šviečiančiais ženklais. Kituose keliuose bus sustatyti nešviečiantys ženklai.
Pasak V. Vinokurovo, pasibaigus sezonui laivyba valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose neturėtų būti vykdoma.
„Pasibaigus sezonui eksploatuojamų vandens kelių priežiūra nėra vykdoma, jie nėra ženklinami, todėl valstybinės reikšmės vandens keliuose laivyba neturėtų vykti. Galbūt nėra labai griežto reglamentavimo baudų atžvilgiu, bet valstybės reikšmės keliuose laivyba ne sezono metu nėra galima, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, – aiškino V. Vinokurovas.
„Be abejo, vietos reikšmės keliuose ne sezono metu laivybą riboja tik oro sąlygos“, – pridūrė jis.
2019 metais bus eksploatuojama 435 kilometrai valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių – 5,3 kilometro daugiau nei pernai. Šiemet 1,3 kilometro pailgintas vandens kelias Karaliaus Vilhelmo kanale bei 4 kilometrais – Nevėžio upe.
V. Vinokurovas pripažino, kad naudojamų kelių ilgis dėl finansinių ir techninių priežasčių nuo sovietmečio pasikeitė mažai, tačiau ieškoma galimybių šią situaciją pakeisti.
„Naudojamų vandens kelių ilgį ketinama kuo labiau didinti, kalbame dėl tam būtino finansavimo, kuris turbūt yra opiausia problema“, – sakė Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas.
Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliams yra priskiriama ir Neries upė nuo Vilniaus iki Kauno, kuri, išskyrus nedideles atkarpas Vilniaus ir Kauno miestuose, iš esmės yra visiškai nenaudojama.
„Kadangi ši upė nebuvo prižiūrima, dabar net esant aukštam vandeniui praplaukti ja, ypač ties Grigiškėmis, yra labai sudėtinga. Tačiau jei vidaus laivyba plėstųsi, būtų visuomenės poreikis, galėtume kalbėti ir apie visos Neries atkarpos nuo Vilniaus iki Kauno sutvarkymą, kad čia būtų galima vykdyti pramoginę keleivinę laivybą“, – teigė V. Vinokurovas.
Anot jo, prieš keletą metų buvo jau atlikta Neries upės nuo Vilniaus iki Kauno sutvarkymo studija – hidrologiškai buvo ištirtos visos problemiškos vietos ir ruožai, preliminariai numatyti būdai jiems sutvarkyti.
„Kol kas nėra tikslių paskaičiavimų, kiek šie darbai galėtų kainuoti, tačiau sumos būtų tikrai ženklios – penki, septyni, o gal ir dešimt milijonų eurų. Žinoma, darbus galima atlikti ir etapais, iš pradžių sutvarkant pačius problematiškiausius ruožus, vėliau naudojamą upės ruožą nuosekliai plečiant“, – aiškino V. Vinokurovas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai vidaus vandenų transportu gabenta 2,34 mln. keleivių ir 1,18 mln. tonų krovinių – atitinkamai 17,2 proc. ir 9,4 proc. daugiau nei 2017 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...