- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai gegužę atidarytame strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, atskleidė portalo „15min“ ir tiriamosios žurnalistikos centrų Lenkijoje, Latvijoje ir Rumunijoje tyrimas.
Prokuratūra Lietuvoje beveik prieš metus pradėjo ikiteisminį tyrimą, o projekto užsakovės – valstybės valdomos įmonės „Amber Grid“ ir jos akcininkė „Epso-G“ dėlioja krizės valdymo planus, rašo „15min“.
Pasak portalo, pagrindinė GIPL rangovė „Alvora“ prieš kelerius metus buvo sudariusi sandorį dėl jungiamųjų vamzdyno detalių pirkimo su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio šios šalies karinę infrastruktūrą, įmone. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė, kad detalės turi būti perkamos iš Europos gamintojų.
Buvusi „Alvoros“ partnerė projekte „Šiaulių dujotiekio statyba“ (ŠDS) 2021 metais informavo „Amber Grid“ apie galimas klastotes jungiamųjų detalių dokumentuose – esą „Alvora“ galėjusi sumontuoti „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ po suklastotais Lenkijos ir Rumunijos gamintojų sertifikatais.
Praėjusių metų liepą Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL, o „Amber Grid“ ir jos akcininkė „Epso-G“ pradėjo dar vieną vidinį tyrimą. „Amber Grid“ paskelbė šio tyrimo medžiagą perdavusi prokuratūrai.
Pasak „15min“, šiuo metu narpliojama pagrindinė įtarimų versija – „Alvora“ susirado kelias Europos įmones, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti to paties rusų „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales. „Alvora“ šiuos įtarimus neigia.
Įtarimų keliančių detalių – net 158, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų. Šias dalis 2020 metais pirko ir sumontavo „Alvora“, o pagamino Lenkijos įmonė „Tasta Armatura“ bei Rumunijos „Sara SRL“. „Tasta Armatura“ gaminius dujotiekiui pardavė Latvijos įmonė „Conti Chemicals“. Būtent pastarosios pateikti lenkiškųjų „Tasta“ dalių ir rumunų įmonės „Sara“ gaminių sertifikatai kelia daugiausia įtarimų.
ŠDS tvirtina surinkusi įrodymų, kad nei „Tasta Armatura“, nei „Sara“ negalėjo pagaminti kai kurių GIPL'e sumontuotų jungiamųjų dalių, nes nėra akredituotos tokių detalių gamybai.
Tikrasis jungiamųjų detalių gamintojas yra Rusijos Čeliabinsko metalurgijos koncerno gamykla „Eterno“, tvirtina „Šiaulių dujotiekio statyba“. Ji pateikė ir „Eterno“, priklausančios „ChelPipe“ grupei, sertifikatus bei gaminių brėžinius – jų duomenys stebuklingai atitinka „europietiškų“ kokybės sertifikatų rodiklius.
Po šiauliečių pateiktos informacijos apie neatitikimus „Tasta Armatura“ įmonės sertifikatuose Lenkijos techninės priežiūros tarnyba (UDT) taip pat ėmėsi tyrimo ir sustabdė net kelias šios įmonės akreditacijas.
„Šiaulių dujotiekio statyba“ mano, kad neaiškios kilmės ir kokybės detalės turėtų būti pakeistos.
„Amber Grid“ tik praėjusį penktadienį, pateikusi atsakymus „15 min“, pranešė apie prokuratūros atliekamą ikiteisminį tyrimą ir apie tai, kad tą dieną pati kreipėsi į prokuratūrą „atlikdama vidinį tyrimą ir vertindama turimą informaciją“.
Generalinė prokuratūra BNS pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pernai liepą pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras.
„Nuo pat tyrimo pradžios bendrovė „Amber Grid“ prokuratūros pareikalavimu ir jų pačių iniciatyva teikia dokumentus ir informaciją, kuri yra aktuali tyrimui. Siekiant nepakenkti atliekamam tyrimui, bendrovė yra įpareigota neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų“, – rašoma komentare.
BK 300 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą juo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, – už tai numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už sukčiavimą, o galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Apie tai, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai, žiniasklaida skelbė dar 2020 metų birželį. Tuomet LRT skelbė, jog tų metų balandį generalinė projekto rangovė „Alvora“ pasirašė sutartį su Šveicarijos bendrove „Global Pipe Trade“ (dabar „ChelPipe International“), kuri priklauso Rusijos koncernui „ChelPipe Group“, o pagal ją iš Rusijos Čeliabinsko gamyklos turėjo būti perkamos alkūnės ir trišakiai.
Pernai birželį LRT skelbė, jog dujotiekio statybų metu „Alvora“ savo partnerės projekte „Šiaulių dujotiekio statybos“ darbuotojams buvo davusi nurodymus panaikinti detalių gamintojų žymas.
Tuo metu „Amber Grid“ tikino pernai vasarį-kovą atlikto tyrimo metu nustačiusi, jog statant dujotiekį panaudotos detalės yra tinkamos, taip pat atitinka projektą bei teisės aktus, o Europos Sąjungos šalių įmonės patvirtino, kad yra dujotiekyje naudotų detalių gamintojos, o jų sertifikatai yra autentiški – tą patvirtino ir detalių cheminės sudėties tyrimai.
Operatorės teigimu, dujotiekio patikimumą ir saugumą projekto pabaigoje taip pat patvirtino nepriklausomi ekspertai, o dujotiekio suvirinimo siūlės buvo patikrintos rentgenu bei ultragarsu.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti pernai gegužės 1 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
IOM Lietuva: darbo ieškantiems ukrainiečiams didėja poreikis mokytis lietuvių kalbos
Lietuvoje darbo ieškantiems ukrainiečiams didėja poreikis mokytis lietuvių kalbos, antradienį skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva). ...
-
Seime – sprendimas dėl atnaujinto subsidijų jaunų šeimų būstui teikimo modelio1
Seimas antradienį balsuos dėl naujos tvarkos, pagal kurią nuo kitų metų būtų skiriamos subsidijos jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose. ...
-
Lenkija, Lietuva ir Ukraina dėl žemės ūkio krizės kaltina Rusiją5
Pirmadienį Varšuvoje buvo pasirašyta deklaracija pagal „Liublino trikampio“ formatą, kuris atspindi trišalę Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos partnerystę. Ji apima abipusius santykius, susijusius su dabartine Ukrainos ekonomin...
-
Mažeikiuose ketinama statyti 1,5 tūkst. vietų sporto areną1
Mažeikiuose ketinama statyti sporto ir pramogų centrą, jame sporto varžybas galės stebėti 1,5 tūkst. žiūrovų. ...
-
Tyrimas: daugiau nei pusė darbuotojų norėtų biuro arčiau namų ir patogių poilsio erdvių
Kone pusė biuruose dirbančių šalies didmiesčių gyventojų sako, kad jiems labai svarbu, jog darbo vieta būtų netoli namų. Tuo metu ketvirtadalis dirbančiųjų privačiame sektoriuje ir beveik trečdalis viešojo sektoriaus darbuotojų tei...
-
Seimas planuoja įvesti lyčių kvotas didelių įmonių valdybose9
Parlamente kelią skinasi iniciatyva nustatyti privalomas lyčių kvotas didelių bendrovių valdybose. ...
-
Siūlo preliminarias NT pirkimo sutartis registruoti ar tvirtinti pas notarus
Nekilnojamojo turto, žemės pirkėjus ir pardavėjus „valstietė“ Asta Kubilienė siūlo įpareigoti registruoti arba pas notarus tvirtinti preliminarias arba rezervavimo sutartis. ...
-
„Sodra“ ragina nepamiršti: apsispręsti liko savaitė6
„Sodra“ informuoja, kad gyventojai, šių metų pradžioje gavę pranešimus apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą, iki birželio 30 dienos gali nuspręsti, ar nori kaupti pensijai papildomai. ...
-
Viršvalandiniam darbui siūlo ribojimus: kas keistųsi19
Kas trečia įmonė Lietuvoje nustato netradicinį darbo laiką. Pavyzdžiui, per savaitę dirba 52 valandas, bet daugiau ir poilsiauja. Darbdaviai tai dar vadina sumine darbo laiko apskaita. Profsąjungos skundžiasi, kad tai legalus būdas nemokėti už vir&...
-
Tyrimas: Lietuvoje specialistai per mėnesį vidutiniškai tikisi gauti iki 3,5 tūkst. eurų8
Darbo užmokestis yra labiausiai darbuotojus motyvuojantis veiksnys ne vienerius metus iš eilės, rodo žmogiškųjų išteklių sprendimų kompanijos „Amston“ atliktas tyrimas. Priklausomai nuo industrijos ir patirties lygio, da...