„Mūsų vertinimas, kuris pagrįstas ir „Via Lietuvos“ informacija, sako, kad 2025–2028 metais realus poreikis siekiant sutvarkyti būtinąjį kiekį tiltų, siekiant tvarkyti tuos kelius, kurių būklė neatitinka nustatytų reikalavimų (...) yra arti 8 mlrd. eurų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Šarūnas Frolenka.

Anot jo, prognozuojama, kad geriausiu atveju keliams ir tiltams per šį laiką bus skirta apie 2,4 mlrd. eurų.

Pasak Š. Frolenkos, realiai vertinant, kelių finansavimas turėtų siekti bent 1 mlrd. eurų per metus.

„Kelių infrastruktūros finansavimas šiandienėmis kainomis turi būti ne mažesnis kaip 1 mlrd. eurų kasmet, tai leistų tęsti pradėtas strateginių objektų statybas, užtikrinti savalaikį kelių remontą, pamažu didinti šalies tiltų saugumą“, – pranešime sakė Š. Frolenka.

„Tikime, kad ir dabartinį kelių finansavimą galima paskirstyti efektyviau (...). Dar ilgiau delsti ir netvarkyti kelių mūsų valstybei yra tiesiog per brangu“, – pranešime sakė laikinasis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis.

Pagal įstatymą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams.

 

„Lietuvos kelių“ teigimu, stabiliam kelių gerinimui būtinas tvarus finansavimo modelis, todėl reikėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu.

Š. Frolenkos teigimu, Lietuvoje keliams skiriama 15 kartų mažiau nei Lenkijoje, kur vienam valstybinių kelių kilometrui tenka beveik 0,5 mln. eurų, o Lietuvoje – tik 30 tūkst. eurų.

Siūloma, kad tvaraus kelių finansavimo modelio lėšų šaltiniai, be Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) fondo, galėtų būti elektroninė komercinio transporto apmokestinimo (e. tollingo) sistema, kuri leistų per metus surinkti apie 250 mln. eurų, o siūlomas steigti kelių plėtros fondas – dar apie 200 mln. eurų.

„Turime sekti Lenkijos pavyzdžiu ir sukurti naują plėtros fondą, kuriuo būtų finansuojami tik nauji statybos darbai tinkle, kuris nėra mokamas sunkiasvoriam transportui“, – spaudos konferencijoje sakė Š. Frolenka.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis liepą sakė, kad reikėtų diskutuoti, ar „Via Lietuva“ galėtų gauti tiesioginių pajamų, o nebūtų finansuojama tik per biudžetą.Tokiu atveju, anot jo, galima būtų kalbėti apie kelių fondus.

Anot asociacijos, naujasis fondas galėtų būti pildomas iš sunkiasvorio transporto registracijos mokesčio ir naujos kelių naudotojų rinkliavos, kuri galėtų būti įvesta sumažinus degalų akcizą.

„Lietuvos kelių“ vadovo teigimu, Lietuvos automobilių kelių direkcijai tapus akcine bendrove „Via Lietuva“ ji vis dar negali pasiskolinti lėšų. Jo siūlymu, bendrovei galėtų atitekti visos lėšos iš kelių vinječių, o ateityje – iš e. tollingo, taip pat valstybinės reikšmės kelių tinklo įveiklinimo pajamos.

Tuo metu LSA ragina atlikti visapusišką šalies kelių būklės įvertinimą, nustatant finansavimo poreikį ir parengiant strategiją.

Finansų ministerijai gegužę pasiūlius didinti gynybos finansavimą didinant akcizus visų rūšių kurui, Š. Frolenka BNS teigė besitikintis, kad valdžia priims sprendimus, kurie leistų bent 80 proc. surenkamų akcizų skirti kelių priežiūrai ir remontui.

Lietuvoje keliams šiemet numatoma skirti 872 mln. eurų, tačiau lėšų kasmet trūksta sutvarkyti visus šalies kelius bei tiltus. Pagal įstatymą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams.

Šiemet liepą „Sprinter“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad kelių tiesimą ir remontą lietuviai įvardija kaip vieną iš dešimties aktualiausių problemų šalyje.