Maisto kainų kritimas gyventojams kelia juoką: neįžiūrėsi net su didinamuoju stiklu

  • Teksto dydis:

Po dviejų mėnesių pertraukos kai kurių maisto produktų kainos vėl smuko. Labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava, tačiau pabrango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai. Prekybininkai teisinasi, kad kainos galėtų kristi ir daugiau, bet kalti tiekėjai – jų esą tiesiog per mažai. Plačiau – LNK reportaže.

Kainos tokios mažos, kad senjorei Elenai įžiūrėti reikia didinamojo stiklo.

„Blogai su kainomis. Be šito stiklo jau neįžiūriu skaičių. Kartais ne taip kažką nusiperku“, – sakė vilnietė Elena.

Gyventojų žvilgsnis į kainas akylas, mat jau pusmetį šios tai šoka į viršų, tai leidžiasi žemyn.

Po dviejų mėnesių pertraukos maistas ir nealkoholiniai gėrimai vėl atpigo 0,4 proc. – gyventojai nenulaiko šypsenų.

„Juokas“, – sakė senjorė.

„Nelabai ir suprasiu, ar prekė atpigo, ar ne“, – kalbėjo moteriškė.

Ekonomistai sako, kad kainos slops ir gruodį. Infliacijos neturėtų didinti degalų, šildymo ar net elektros kainos. Tačiau didelio kainų virsmo žemyn nebus.

„Tikrai negrįšime į pradinį kainų lygį. Pamatytume minus 2 proc., jei pas mus prasidėtų nuosmukis ir komplikuotųsi darbo rinka“, – sakė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.

Žmonės sako, kad visus metus pinga tie produktai, kurių ir taip perka mažai.

„Nelabai valgau tų kruopų, bet jos ir taip nebrangios“, – sakė senjorė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kainų stebėtojai sako, kad prieš šventes jau prasideda prekybininkų manipuliacijos. Dalis prekių brangsta tam, kad vėliau nuolaidos atrodytų didesnės. Pigiausių prekių krepšelis per mėnesį atpigo pusantro euro, bet paklausiausių produktų vidutinio krepšelio kaina pakilo net 1,8 euro.

„Dabar prasidėjo šioks toks kainų mažėjimas. Niekas nenori gauti fiziškai mažiau pinigų“, – sakė „Pricer.LT“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Žmonės, darykite, gaminkite, gal tada ir kainos mažės.

Dėl kainų kaltas ne tik pardavėjas. „Norfos“ vadovas teigia, kad konkurencijos trūksta ir tarp produktų tiekėjų.

„Šiandien produktų pagaminama mažiau, nei yra paklausa. Žmonės, darykite, gaminkite, gal tada ir kainos mažės“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Nors Lietuva – ūkininkų kraštas, tačiau D. Dundulis teigia, kad jo tinklas turi tik keturis bulvių augintojus, o morkų – tik du.

Daržovių augintojai atkerta, kad su savo produkcija įtinka ne visiems prekybininkams, todėl žmonėms tenka rinktis iš mažesnės pasiūlos, o tai reiškia didesnes kainas.

„Natūralu, kad tu turi tenkinti jų reikalavimus prekybai. Jei tinklas nori gauti produkciją visus metus, tai tu turi investuoti milžiniškus pinigus į derlingumą, į sandėliavimą“, – sakė „Kietaviškių gausos“ vadovas Mindaugas Pupienis. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tam Kapsui

Tam Kapsui portretas
Labai prajuokino Kapso kometaras kuris labai jau atitinka šiuolaikinę situaciją.

Jonas

Jonas portretas
Kainos atsiranda ne iš šventos dvasios ar godžių pardavėjų sapnuose. Jas sugeneruoja pats pirkėjas be atodairos pirkdamas reikia ar nereikia,arba daugiau nei reikia. Šiuo metu pardavėjų yra daugiau nei pirkėjų, pirkėjui tapus atidesniu ir skaičiuojančiu išlaidas , kainos turi kristi ir įsigalioti konkurencija , okas nesugeba žemomis kainomis prekiauti -bankrutuoti. Aš perku prekę pigesnę ,aišku kokybišką ,pas tą kas ją parduoda pigiau , suprasdamas rinkos dėsnius ir skatindamas kokuruojantį.

kodėl gi

kodėl gi portretas
kainos krinta. Ne kartą matėm, kaip nukrito žemėn etiketė su kaina.
VISI KOMENTARAI 24

Galerijos

Daugiau straipsnių