Klaipėdos Naujasis turgus švenčia 35-ąjį gimtadienį

  • Teksto dydis:

Kam dar reikalingi turgūs, kai kas kelis šimtus metrų Klaipėdoje pristatyta modernių prekybos centrų? Logiškas klausimas, į kurį atsakymas visiškai paprastas: žmonėms patinka bendrauti, rinktis produktus ar gaminius iš daug gausesnio asortimento nei parduotuvėje. Ir, žinoma, galimybė prieš perkant paragauti. Ar lašinukai nesūrūs? Ar braškės jau saldžios? Imi, paragauji, ir jau žinai, ar nori jas pirkti. Vis dėlto turgaus privalumų pirmoje vietoje yra bendravimas. Gyvo pardavėjo šypsena, patarimas, pajuokavimas ar paraginimas pirkti yra būtent ta tradicija, kuri turguose išliko per tūkstančius metų ir vis traukia į juos sugrįžti.

Dauguma Klaipėdos Naujojo turgaus prekybininkų neslepia, kad gyvena iš nuolatinių pirkėjų. Pabandykite atspėti, kiek pirkėjų per savaitę užsuka į tris Naujojo turgaus paviljonus. Net ir pasyviais žiemos mėnesiais bendras Naujojo turgaus lankytojų skaičius viršija 20 000. Labiausiai lankomas žemės ūkio produktų paviljonas, nedaug populiarumu jam nusileidžia mėsos-žuvies halė, o rūbų ir pramoninių prekių paviljone vidutiniškai per savaitę apsilanko apie 3 000 pirkėjų. Šią statistiką fiksuoja turgavietės paviljonuose įrengti lankytojų skaičiavimo davikliai. Šiltuoju metų laiku pirkėjų gerokai padaugėja. Kiek jų perka uogas, vaisius lauko prekyvietėje – net neįmanoma suskaičiuoti.

Ir nors teigiama, kad gyventojų Klaipėdoje nuolat mažėja, pažvelgus į Naujojo turgaus istoriją gali pasirodyti priešingai – ši turgavietė vis auga, plečiasi, daugėja norinčių prekiauti ir pirkti.

Kai 1989 metų kovo 23 dieną Klaipėdos Naujasis turgus pradėjo veiklą, buvo atidarytas tik dabartinis mėsos paviljonas su 158 prekybos vietomis ir lauko prekyviete. Pagal pirminį turgavietės projektą čia turėjo būti įrengtas vienas dengtas paviljonas, 40 vietų viešbutis, buitinės patalpos ir pastogės lauke sezoninei prekybai.

Viešbutis turguje nepasiteisino, bet iškart paaiškėjo, kad naujoji turgavietė per maža čia plūstančiam lankytojų srautui. Todėl vėl imtos planuoti statybos ir po septynerių metų greta mėsos produktų paviljono iškilo priestatas – žuvies paviljonas. Bet ir to pasirodė maža. Dar po šešerių metų – 2002-aisiais – pastatytas ir atidarytas pats didžiausias dviaukštis Naujojo turgaus žemės ūkio produktų paviljonas su 355 vietomis prekybininkams. O po ilgesnės pertraukos – 2018 metais – šventės pagaliau sulaukė rūbų, avalynės ir pramoninių prekių pardavėjai. Įvykdžius Naujojo turgaus rekonstrukcijos pirmąjį etapą jie įsikėlė į atskirą, naujai pastatytą paviljoną. Tuomet skeptikai sakė, kad toks projektas neatitinka realijų: gyventojų Klaipėdoje mažėja, neįvertinta didėjanti prekybos centrų plėtra ir konkurencija, turgavietės paviljonas bus tuščias. Vienok, perfrazuojant garsiąją Marko Tveno mintį, gandai apie turgaus mirtį buvo gerokai perdėti. Turgavietės plėtrą suplanavusi UAB „Naujasis turgus“ administracija pasirodė teisi – nuo pirmos darbo dienos rūbų paviljonas užpildytas ir laisvos vietos prekybai interesantams čia tenka palūkėti. O turgavietė pakeitė savo veidą – sutvarkyta teritorija ir prieigos, atlikta ir mėsos- žuvies paviljono rekonstrukcija, pakeičiant šaldytuvus ir šaldymo vitrinas.

Pasak jau 10 metų UAB „Naujasis turgus“ vadovaujančio Viačeslavo Karmanovo, geografiškai plėstis turgavietei jau nėra kur, bet pokyčiai planuojami galvojant apie žemės ūkio produkcijos paviljono atnaujinimą, sąlygų prekybininkams gerinimą ir apie efektyvesnį infrastruktūros išnaudojimą.

„Pastaraisiais metais Naująjį turgų pamėgo mugių organizatoriai. Anksčiau mes juo kvietėme atvykti. Dabar jie patys nuolat prašosi į svečius. Ir šį šventinį savaitgalį sulauksime svečių iš Latvijos – maisto meistrų, amatininkų, dizainerių, prekiaujančių savo gaminiais. Neapleidžia mintis, kad mūsų turgavietės erdvės galėtų būti išnaudojamos ir po prekybos darbo valandų. Juk Europoje yra daugybė pavyzdžių, kai vakarais, pasibaigus prekybai, turgaviečių paviljonai tampa renginių, maisto degustacijų, pasilinksminimo vietomis“, – pasakojo V. Karmanovas.

Grįždamas prie Naujojo turgaus 35-ojo gimtadienio temos vadovas palinkėjo prekybininkams ir bendradarbiams ateityje išlaikyti geriausias turgavietės tradicijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

> Romas

> Romas portretas
kokie 1980 metai.

Jolanra

Jolanra portretas
Visur vien tik melas nėra turguje taip kaip sapalioja nesąmones Karmanovas.Visu pirma pas ji į kabinetą užeiti neįmanoma prirukytas smirda jis labai moka save parodyti kaip šuniukas tarnauja savo akcininkams balsavime už Vaitkų tikrai tikėjausi, kad atsisuks į liaudį ,bet kur tau ten viena šaika .Paimkite interviu iš prekybininkų ir visa tiesa išaiškės kaip tenai yra skriaudžiami žmonės. Aš būčiau pirmoji kuri pradedu kalbėti.

Nereikalingas šis turgus

Nereikalingas šis turgus portretas
Klesti elementarus šarlatanizmas. Per gatvę nuo turgaus yra "Iki" prekybos centras, ima tiesiai iš ten geresnės kokybes bulves, vaisius, susitaria su direktore Natalija, perparduida turguje. Pavieniai žmonės irgi tą daro. Kyr vyksta prekių krova rytais, suvažiuoja iš kaimų smulkūs sukčiai ir nekokybiškus vaisius, daržoves išvežioja po Lietuvą, tai nurašyti maisto produktai, išmesti iš apyvartos. Yra prie turgaus kioskų pavidalo krautuvėlės kaip Čia, prekiauja Žemaitiškos pieno produktais. Jie pasenę, dalis būna ir šviežių, bet prekybos centruose jie pigesni, pardavėjos nemandagiai, tiesiog buvusios iš apyvartos išmestos pigios orostitutės, oadugnės, praradusios oašaloas Anglijoj, Norvegijoj. Mėsa yra prasta. Netoli Klaipėdos kaimuose kiaules šeria dvėseliena, įskaitant graužikų lavonais. Tokias kiaules papjovė, ištrūko, daro dešras ir veža į turgų. Žuvis kraupiai prasta, pavojinga vartoti. Šitame turguje klesti aferos, nekokybiškos prekės, sukčiavimas. Netoliesenarkotikų platinimas.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių