- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prekybininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau perka nukainotas maisto prekes, praneša LNK.
Plačiau papasakojo „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.
– Kokias tendencijas pastebite? Kokiam maistui žmonės taupo?
– Mes pastebime, kad šiuo metu mūsų pirkėjai yra jautrūs kainoms. Jie nuolat ieško įvairių pasiūlymų, akcijų, nuolaidų. Pastebime, kad yra padažnėjęs kaininių leidinių vartymas ir kainų stebėjimas. Mes, kaip prekybos tinklas, siekiame atliepti, kad pirkėjai įsigytų kokybiškus produktus už patrauklias kainas. Be to, praėjusių metų pabaigoje turėjome tokią naujovę savo mobiliojoje programėlėje, kad pirkėjas gali pasirinkti parduotuvę šalia savo namų ir pasižiūrėti, kokie nukainoti produktai joje yra. Tokiu būdu stengiamės prisidėti prie itin svarbios, aktualios maisto švaistymo problemos ir jos prevencijos. Tad produktai, kurie yra besibaigiančio galiojimo, bet dar tikrai puikios kokybės ir tinkami vartoti, yra su didele nuolaida. Pirkėjas gali įsigyti netgi už pusę kainos. Pastebime, kad populiariausi nukainoti produktai yra mėsa, duonos gaminiai, daržovės, vaisiai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gal pastebite, kad žmonės užsiperka daugiau vienu metu, jei pasiūlote pigiau?
– Jei kalbėtume ne apie maisto prekes, o apie buitinę chemiją, buitinę techniką, pastebime, kad žmonės rečiau perka tokias prekes be nuolaidos. Jie tikrai seka leidinius ir palaukia tinkamo momento, kad galėtų įsigyti tą prekę pigiau.
– Ar yra atvejų, kad žmogus nusiperka dešimt skalbimo miltelių per vieną kartą?
– Mūsų pirkėjai tikrai mėgsta pasinaudoti įvairiomis akcijomis ir pasiūlymais, palaukia, susiplanuoja savo pirkinius.
– Ar pastebėjote, kad gyventojai nepirktų prabangesnių prekių ir renkasi pigesnes?
– Bendra tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kad kai žmonės yra jautrūs kainai, jie labiau atsigręžia į privačios etiketės produkciją.
Apie pigesnio maisto medžioklę plačiau papasakojo „Maxima“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
– Ar lietuviai tikrai ieško pigesnio maisto? Ar jie ieško akcijų?
– Nematome, kad per mėnesį įsigytų nukainotų prekių skaičius labai išaugtų. Žmonės dažniausiai į savo krepšelius įsideda nukainotus pieno produktus, šviežią mėsą, duonos gaminius ir netgi paruoštus mūsų gaminius: salotas, užkandžius.
– Gal turite skaičių, kiek žmonės nuperka nukainotų prekių?
– Vien per šių metų devynis mėnesius galimybe nusipirkti nukainotas prekes pasinaudoję žmonės sutaupė net 36 mln. eurų. Tas skaičius yra tiek pat įspūdingas, kiek ir nupirkto, nukainoto maisto prekių kiekis – net 10 tūkst. t maisto prekių. Gyventojai pasinaudojo galimybe ir sutaupyti, ir tuo pačiu prisidėti prie maisto nešvaistymo.
– O ar pastebite augančias tendencijas dėl akcijų ar nuolaidų?
– Jau metų pradžioje pastebėjome, kad žmonės iš tiesų renkasi iš pigesnių produktų kategorijos. Jie nori sutaupyti, nori apsipirkti sumaniau, renkasi iš mūsų kokybiškų, privačių ženklų linijos. Rugsėjo pradžioje startavusi mūsų iniciatyva „Anekdotas, o ne kaina“ taip pat rodo, kad pirkėjas nori sutaupyti, seka akcijas. Jos metu, daugeliui populiarių, pirkėjams gerai žinomų prekės ženklų taikėme 50 proc. mažesnę kainą. Pardavimai buvo iš tiesų įspūdingi. Mineralinio vandens „Vytautas“, vaisvandenio „Coca cola“ pirkėjai įsigijo net dešimt kartų daugiau. Tai rodo, kad pirkėjams labai aktualu įsigyti pigesnių prekių. Išaugę pardavimai rodo, kad šias prekes galimai įsigijo net ir tie klientai, kurie įprastai neleistų sau to padaryti. Tuo labiau, kad tos prekės yra ilgesnio galiojimo, tad žmonės skaičiuoja, taupo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...