- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministerijoms planuojant papildomai remti periodinių leidinių pristatymą ne tik kaimuose, bet ir miestuose, išskyrus šešis didžiausius, vis dar neaišku, kokie tarifai bus taikomi ir kokia kaštų dalis kompensuojama.
Susisiekimo ministerija teigia, kad dėl tarifų dar deramasi su leidėjais, tuo metu Seimo Ekonomikos komitetas sako, kad reikia greitesnio sprendimo. Leidėjai, be to, perspėja, kad tarifų kėlimas yra pražūtingas.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigė, jog dviem ministerijoms siūlant kitąmet skirti dar 2,1 mln. eurų į kompensavimą bus įtraukti 97 miestai – šis siūlymas, anot jos, suderintas su leidėjais.
„Patenka visi miestai, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų, išskyrus šešis didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų, kuriuose leidinių pristatymą vykdo ne tik Lietuvos paštas ir yra tinkamos sąlygos konkurencinei aplinkai vystyti“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė viceministrė.
Patenka visi miestai, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų, išskyrus šešis didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų.
Jos teigimu, valstybė šiuo metu kompensuoja virš 90 proc. visų leidinių pristatymo sąnaudų kaimiškose vietovėse. Pristatymo jose savikaina vidutiniškai siekia apie 80 centų už vieną leidinį, o leidėjai vidutiniškai moka apie 7 centus.
Vyriausybė dar tvirtins didžiausius kompensavimo tarifus kaimiškose vietovėse ir miestuose – anot viceministrės, jie bus proporcingi didėjančioms kainoms.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius sakė, kad rėmimas daugiausiai turi apimti vietas, kurios labiausiai nutolusios ir kur mažesnis prieinamumas, tuo metu didžiuosiuose miestuose pristatymas ir toliau vyks laisvos rinkos sąlygomis.
A. Vaiciukevičiūtė teigė, kad šiuo metu dar vyksta derybos su leidėjais dėl konkrečių dydžių, kaip būtų paskirstyti papildomi 2 mln. eurų. Pasiūlymų ji neatskleidė, tačiau sakė, kad iš keturių pateiktų variantų leidėjams nė vienas netiko.
Tuo metu komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ragino ministeriją greičiau parengti sprendimą: „Ta nežinomybė dabar taip pat neskatina prenumeruotis laikraščių, dėl to reikalingas greitesnis sprendimas.
Seimo narys Gintautas Paluckas sakė, kad situacija yra „lengvai absurdiška“.
„Eina prenumeratos, reikia pasiskaičiuoti, kiek iš prenumeratorių paimti pinigų, o įstatymo pataisa ir Vyriausybės nutarimas dar eina kažkur iš paskos. Čia, manau, tiesioginė atsakomybė yra, manau, Susisiekimo ministerijos“, – teigė G. Paluckas.
„Situacija, kuri susiformavusi, yra absoliučiai nepriimtina, nes tai veikia tiek prenumeratorių galimybę apsispręsti, tiek laikraščių leidėjų aiškios kainos paprašyti“, – pridūrė jis.
Leidėjai prašo aiškumo
Leidėjų atstovai sako pasigendantys aiškumo dėl leidinių pristatymo kitąmet ir taip pat prašo ministerijos pagreitinti sprendimus. Be to, jie sako, kad tarifų kėlimas yra pražūtingas ir kompensacijos neamortizuos Lietuvos pašto padidintų įkainių.
Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ akcininkas Alvydas Balčiūnas teigė, kad pagal Lietuvos pašto pavasarį pristatytą tvarką laikraščio pristatymo kaina mieste augtų 2,6 karto. Pasak jo, papildomai biudžete numatytų lėšų kompensuoti pristatymą pakaktų, jei lėšos apimtų tik pristatymą miestuose.
„Lyg ir yra preliminarus susitarimas, kad kaimiškose vietovėse laikraščio pristatymo kainų neliečiam, nes turime galiojantį Vyriausybės nutarimą, ir redakcijos yra pradėjusios jau senokai prenumeratą, renkami pinigai už leidinį ir jo pristatymą, todėl kalba eina tik apie pristatymą mieste“, – komitete sakė A. Balčiūnas.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė taip pat kalbėjo, kad papildomų 2 mln. eurų pakaktų kompensuoti visiems miestams ir miesteliams. Tačiau ministerijos prašoma atsižvelgti į pristatymo tarifų skaičiavimo metodiką.
„Kaina susideda iš pastovios ir kintamos dalies, tai savo trijuose variantuose Susisiekimo ministerija be jokio argumento vieną kartą pateikia tokį variantą, tai kitokį, didindami tai pastovią dalį, tai kintamą, kas yra nesuprantama“, teigė ji.
R. Navickienė taip pat pabrėžė, kad tinkami sprendimai turėtų būti priimti kuo greičiau.
„Lapkričio pabaiga, prenumerata kai kur prasidėjusi, kai kur ne, leidėjai nežino, kokiomis kainomis sudaryti sutartis su Lietuvos Paštu. Tai įsivaizduokite, koks ženklus šiemet bus laikraščių prenumeratos kritimas“, – kalbėjo ji.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas teigė, kad kultūriniai leidiniai Lietuvos paštui už pristatymą šiemet sumokės 35 tūkst. daugiau nei pernai.
„Gal tie skaičiai atrodo juokingi kažkam, bet pagal dabartinę situaciją, kultūriniams leidiniams tai pražūtinga ir visi dabar gale metų yra ant išlikimo ribos“, – teigė jis.
Asociacijos Nacionalinė spauda vadovas Kęstutis Bulka komitete prašė Lietuvos pašto peržiūrėti įkainius ir padaryti juos priimtinesnius ar kompromisinius tiek leidėjams, tiek skaitytojams.
Parlamentaras K. Starkevičius taip pat pabrėžė, jog spaudos platinimas neturėtų dengti visų Lietuvos pašto problemų ir neturėtų būti vienintelis šaltinis, per kurį Lietuvos paštas padengs dalį savo nuostolių.
Laukiama naujo rėmimo modelio
Kai kuriems parlamentarams perspėjant, kad valstybė turėtų rasti būdą, kaip išsaugoti periodinius, spausdintus leidinius, ministerijų atstovai sako, kad 2024 metais turėtų būti naujas rėmimo modelis, kuris pagerintų leidėjų padėtį.
„Kultūros ministerija mato būtinumą esminės pertvarkos, (...) bus steigiamas medijų rėmimo fondas, tai turėtų tapti tvirtu pagrindu visai visuomenės informavimo politikos finansavimo pertvarkai ir nuo 2024 metų jau turėti naują modelį, kalbėti apie kompensavimą susiderinus su Europos Komisija tiesiogiai leidėjams, o ne paslaugos tiekėjui Lietuvos paštui“, – teigė kultūros viceministras.
Susisiekimo viceministrė taip pat kalbėjo, kad tikimasi, kad medijų rėmimo fondas pagerins situaciją ir bus remiami leidėjai, o ne tarpinės grandys.
„Iš tikrųjų problema matoma ir yra ryški, dėl to skiriamos Vyriausybės sprendimais papildomos lėšos problemai spręsti ir amortizuoti, ypač įvertinant tai, jog kainos išteklių kyla visuose sektoriuose. Matome, kad šie sprndimai laikini iki medijų rėmimo fondo, bet jie būtini“, – teigė A. Vaiciukevičiūtė.
Pasak jos, Pašto įstatymo pakeitimų projektui kitą savaitę turėtų pritarti Vyriausybė, tikimasi, kad gruodžio 6 dieną jis galėtų būti teikiamas Seimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų1
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis2
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
Registrų centras: Lietuvoje per 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios1
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios – Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje jos pažymėtos kaip koreguotinos. ...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje9
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos: ką būtina žinoti?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos. To dar nespėjo daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų. Dažniausi pasiteisinimai – pamiršo arba nežinojo, kad pajamas turi deklaruoti. VMI primena, pavėlav...
-
Klaipėdiečiai gali butus šildytis ir toliau4
Vakar Klaipėdoje oficialiai baigtas šildymo sezonas. Atsižvelgus į vyraujančias palankias orų prognozes, šildymą nuspręsta išjungti. Tačiau gyventojai, dar nenorintys šildymo nutraukti, gali raštu kreiptis į š...