- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtiems darbams bei įgyvendinti daliai strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statyboms.
„Tačiau norint maksimaliai sparčiai tvarkyti prastos būklės tiltus ir viadukus bei pradėti Utenos plento rekonstrukciją, papildomai 2024 metais KPPP biudžete reikia mažiausiai 150 mln. eurų“, – komentare BNS nurodė M. Skuodis.
„Naujus darbus, pavyzdžiui, prastėjančios būklės automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda atskirų atkarpų remontą bei kitus būtiniausius darbus, būtų galima išvysti tik su bent 340 mln. ar papildomomis investicijomis į kelius“, – tvirtino jis.
M. Skuodis apie kelių finansavimą antradienį ketina kalbėtis pasitarime dėl biudžeto su premjere Ingrida Šimonyte, su Liberalų sąjūdžio frakcija Seime.
Ministras pabrėžia, kad trečdalis lėšų atitektų savivaldybių keliams.
Valstybinės reikšmės kelių tinklas Lietuvoje didžiausias iš Baltijos valstybių – daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų. Už likusius kelius atsakingos savivaldybės.
Ministerijos duomenimis, biudžeto bazinės investicijos, neskaičiuojant Europos Sąjungos, karinio mobilumo ir kitų lėšų, į valstybinių kelių tinklo būklę bei plėtrą ir kitoms kelių srities reikmėms 2023 metais sieks 364 mln. eurų.
Norint pasivyti kokybinius kelių rodiklius, reikia arba keisti finansavimo modelį, arba valstybei prisiimti didesnius įsipareigojimus.
Tuo metu Lenkijoje, pasak ministerijos, kur valstybė atsakinga už 18 tūkst. kilometrų kelių, šiųmetinės investicijos valstybinių kelių tinklo būklei užtikrinti bei plėtrai sudaro apie 3,4 mlrd. eurų.
M. Skuodis pabrėžia, kad vidutiniškai kas ketvirtas iš dešimties valstybinių kelių neatitinka nustatytų kokybės normų. Anot ministro, ši situacija susiklostė dėl daugelį metų neskirto pakankamo finansavimo, o reikšmingiau neinvestavus į kelių priežiūrą ir plėtrą kitąmet, jų tvarkymo kaštai išaugs ateityje.
Ministras tvirtina, kad norint užtikrinti kokybišką tinklą, būtina keisti esamą „minimalų finansavimo modelį“.
„Stebuklų nėra. Norint pasivyti kokybinius kelių rodiklius, reikia arba keisti finansavimo modelį, arba valstybei prisiimti didesnius įsipareigojimus – šiuo metu keliams valstybė skiria apie 62 proc. akcizo įplaukų į biudžetą už realizuotus degalus ir suskystintas dujas“, – teigia M. Skuodis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSD skolininkai antstoliams nebus perduodami – viceministrė2
Finansų ministerija, siūlanti pertvarkyti įsiskolinimų administravimą, neketina pavesti antstoliams išieškoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. ...
-
Nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono gyventojams – 152 tūkst. eurų
Vyriausybė skyrė 152 tūkst. eurų pernai vasarą nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono savivaldybės gyventojams susiremontuoti namų stogus. ...
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms4
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija5
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu16
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...