- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad antrosios COVID-19 bangos atveju Lietuvoje nebūtų įvestas toks griežtas karantinas, koks buvo šį pavasarį.
„Galiu pasakyti drąsiai, kad nebūtų įvestos tokios griežtos priemonės. Visos valstybės siunčia tokį signalą, nes kaštai tokio karantino tiek socialiniai, tiek ekonominiai, tiek humanitariniai yra labai dideli. Jis buvo reikalingas prieš pirmąją bangą, kad būtų išvengta didelių susirgusių asmenų srauto ligoninėse, kad nebūtų perpildyti intensyvios terapijos skyriai“, – LRT radijui sakė ekonomistas.
Anot jo, patirtis pirmosios COVID-19 pandemijos metu leistų pakankamai sėkmingai suvaldyti antrą viruso bangą, neįvedant itin griežtų apribojimų.
„Dabar, suvaldžius tą pirmąją bangą, sveikatos apsaugos sistemos yra jau pasiruošusios, turi tinkamų priemonių, turi ventiliatorių, kaukių, gyventojai taip pat žino, kad, jei vėl pradėtų plisti virusas, kaip reikėtų saugotis, įmonės irgi yra pasiruošusios,(...) sužymėta, kaip reikia laikytis atstumų parduotuvėse, prekybos, susibūrimų vietose. Visa tai leidžia suvaldyti viruso plitimą nesiimant labai griežtų priemonių“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto manymu, net ir antrosios koronaviruso bangos atveju griežtas karantinas šalyje yra mažai tikėtinas.
„Jeigu ir bus didesnė antroji banga šiame regione, galbūt bus kokie regioniniai apribojimai, kažkuriam, pavyzdžiui, miestelyje, ar kažkokioje institucijoje proveržis. Bet kad vėl visi Lietuvos gyventojai būtų uždaryti, uždarytos parduotuvės, tai labai mažai tikėtinas scenarijus“, – teigė ekonomistas.
Visuotinis karantinas šalyje buvo įvestas nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos imtinai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...