- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslą siūloma atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą panaudotų plastiko ir PET pakuočių atliekomis, jeigu jis įrodys, kad jos buvo perdirbtos.
Iniciatyvos autoriaus teigimu, nauja tvarka skatins rinkti perdirbamą plastiką, jo perdirbėjai turės daugiau motyvacijos veikti, o gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptį.
Tokią Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą Seime registravo grupė parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos.
Aplinkos apsaugos komiteto Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio teigimu, taip siekiama, kad nuo 2024 metų visos plasto pakuočių atliekos būtų perdirbamos.
Jis BNS sakė, kad priėmus pataisas į biudžetą būtų surenkama kur kas daugiau nei 1,5 mln. eurų mokesčio už nesutvarkytas pakuotes, plastiko perdirbėjai turės daugiau motyvacijos pradėti veiklą, o gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptis.
„Kad jas visas būtų galima perdirbti, gamintojams reikės pertvarkyti savo pakuotes. (...) Problema yra, kad jos pagamintos nelabai galvojant, ar jas bus apskritai įmanoma perdirbti“, – teigė Seimo narys.
Parlamentaras taip pat mano, kad pataisomis, kurios skatins rinkti perdirbamą plastiką, liks nepatenkinti jo degintojai, kuriems gali pritrūkti žaliavos kuro gamybai.
K. Adomaitis savo ruožtu pripažįsta, kad nauja tvarka skatins ir plastiko pakuočių brangimą: „Netvarios pakuotės vis tiek gal liks šiek tiek pigesnės, bet į jas jau bus įskaičiuotas taršos mokestis už tai, kad tai plastikas neperdirbamas iš viso arba perdirbamas iš dalies“.
Pasak K. Adomaičio, Lietuvoje dabar rūšiavimas neefektyvus.
„Labai mažai iš to, ką išrūšiuojame nukeliauja realiam perdirbimui. Dažniausiai perdirbamas petas iš taromatų ir polietileno plėvelės, naudojamos ne galutinių vartotojų, o pakavimui, taip pat šiek tiek iš konteinerių ištraukto plastiko“, – teigė K. Adomaitis.
Pataisos numato, kad nuo 2024-ųjų metų atsirastų finansinė paskata pakuočių gamintojams ir importuotojams sparčiai didinti pakuočių perdirbimą, taip sumažinant Lietuvos įnašą Europos Sąjungai (ES) už neperdirbtą plastiką.
Lietuvos įmoka į ES biudžetą 2022 metais sieks apie 13 mln. eurų. Taršos mokestis visoms ES šalims yra vienodas – po 800 už toną, tačiau Lietuva yra išsiderėjusi nuolaidą ir moka mažiau.
Dabar Lietuvos užduotis perdirbti 55 proc. plastiko taros. Šalyje per metus susikaupia apie 90 tūkst. tonų šių atliekų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baudos už savavališkų statinių naudojimą bei pakartotinius pažeidimus augs dvigubai
Seimas padvigubino baudas gyventojams už savavališkų statinių naudojimą, neleistinų statybų, rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo pakartotinius pažeidimus. Jos įsigalios nuo lapkričio 1-osios. ...
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją6
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
Senovėje šis desertas buvo tik ant karalių stalo: ar dabar jis daugeliui irgi taps prabanga?
Kol prekybos tinklai varžosi, kieno pigiausias būtiniausių prekių krepšelis, viskas nepaliaujamai brangsta toliau. Jei ne „išmetamos“ akcijos, daugeliui prabanga taptų taip pat ir kava, nekalbant apie kitus maisto produktus. Pasa...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Kas ir kiek mokės už įvažiavimą į Senamiestį?92
Aiškėja, kad už įvažiavimą į Kauno senamiestį teks mokėti tiems, kurie šią vietą tiesiog kerta tranzitu. Jei automobilis paliekamas stovėti, mokestis bus imamas kaip už parkavimą. ...