- LRT radijo laida „Namai namučiai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma žmonių, rinkdamiesi buitinę techniką, tebekreikia didelį dėmesį į kilmės šalį, nors Lietuvoje ar Vokietijoje pagaminta technika iš tiesų nebūtinai yra geresnė už pagamintą Kinijoje, LRT RADIJUI sako Technologijų rinkos tyrimų bendrovės atstovas Eduardas Grybovas.
Pasak įmonės „Elektrolux“ prekybos atstovo Petro Gentvilio, vyrauja daugybė kitų mitų, pavyzdžiui, kad šiais laikais buitinė technika užprogramuota veikti tik tol, kol taikoma garantija.
Pamėgo išmanesnius prietaisus
Nors ne tiek daug, kiek tikėtasi, žmonės perka naują buitinę techniką ir pinigų jai negaili, LRT RADIJUI sako įmonės P. Gentvilis.
E. Grybovas priduria, kad pastaruoju metu buitinė technika tikrai nebrangsta, todėl didesnių išleidžiamų sumų negalima būtų sieti su didėjančiomis kainomis.
„Kalbant apie elektroninę ir buitinę techniką, kainų didėjimas nėra būdingas, nes technologijos kiekvienais metais pinga. Tiesiog Lietuva, Lietuvos rinka tapo normalia rinka, kurioje kiekvienas namų ūkis turi tiek šaldytuvą, tiek televizorių“, – sako E. Grybovas.
Gamintojas atkreipia dėmesį į kokybės standartus, į tai, kokie kriterijai jam svarbiausi.
Pasak P. Gentvilio, pirkėjai pradeda vertinti naujas technologijas. Tai įrodo pirkėjų pasirinkimas. Vis daugiau žmonių renkasi skalbimo mašinas su garų funkcija, šaldytuvus, taupančius elektros energiją ir turinčius įvairių funkcijų, orkaites, kuriose galima patiekalus kepti garuose.
„Anksčiau žmonės rinkdavosi paprastesnes orkaites, naudodavo kelias pagrindines funkcijas, pavyzdžiui, vadinamąjį statinį kaitinimą (kai kaitinama iš viršaus ir apačios). Dabar jau pirkėjai renkasi orkaites, kurios turi daugiau funkcijų, pavyzdžiui, orkaitė su papildomomis garų funkcijomis – galima kartu kepti garuose ar karštį derinti su garais“, – pastebi P. Gentvilis.
Mažesnės energijos sąnaudos
Ekspertai pastebi, kad dauguma gamintojų dabar stengiasi labiausiai patobulinti vieną sritį – sunaudojamos elektros energijos kiekį. Paprastai technologijas stengiamasi patobulinti taip, kad būtų pasiekiamas tas pats rezultatas su mažesnėmis energijos sąnaudomis.
Vienas geriausių pavyzdžių – dulkių siurbliai. Seniau juos žmonės rinkdavosi pagal galingumą, tačiau dabar derėtų atkreipti dėmesį į visai kitus kriterijus.
„Rinką ištiko lengvas šokas, kai 2014 m. rugsėjo mėnesį galingieji siurbliai, kurių galingumas buvo 2000 W ar didesnis, pradėjo dingti iš parduotuvių. Atsirado papildomi energetiniai lipdukai, buvo nurodomos valymo klasės. Didžiausias siurblio galingumas galėjo būti iki 1600 W, bet palaipsniui pirkėjai priprato prie šio kriterijaus ir, renkantis siurblį, pradėjo atkreipti dėmesį į tuos lipdukus“, – sako P. Gentvilis.
Jis pataria – jei namuose turite daug kilimų, derėtų rinktis aukštesnės valymo klasės siurblį. Jeigu kilimų namuose vis dėlto neturite, reikėtų rinktis siurblį, kurio valymo klasė aukštesnė, siurbiant ant kitų dangų.
„Galbūt tas pats siurblys tinkamas ir vienai, ir kitai dangai, bet paprasčiausiai jis pasiekia kitokį efektyvumą. Tiesiog daroma taip, kad pirkėjas lengviau susigaudytų, todėl reikia kreipti dėmesį į tuos energetinius lipdukus, valymo klases ir siurblio funkcionalumą, kad būtų patogiau. Nebūtina turėti dviejų siurblių (juokiasi)“, – sako P. Gentvilis.
Kiniškas geresnis už vokišką?
Nepaisant besikeičiančių įpročių, mūsų pirkėjams vis dar išlieka vienodai svarbi kilmės šalis, tvirtina E. Grybovas. Jo teigimu, dauguma žmonių vis dar kaip geresnius iškelia Lietuvos ir Vokietijos gamintojus, o buitinę techniką, pagamintą Kinijoje ar kitose Azijos šalyse, laiko prastesne.
„Kokybės skirtumai kasmet mažėja. Pavyzdžiui, tokie gamintojai, kaip „Huawei“, statomi į vieną eilę su korėjiečių, amerikiečių ar Europos gamintojais“, – atkreipia dėmesį E. Grybovas.
P. Gentvilis akcentuoja, kad dauguma didžiųjų buitinės technikos gamintojų jau turi gamyklas įvairiose pasaulio šalyse, todėl to paties gamintojo prietaisas gali būti pagamintas Kinijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje ar kur kitur.
„Gamintojas atkreipia dėmesį į kokybės standartus, į tai, kokie kriterijai jam svarbiausi. Man pačiam teko būti Lenkijos gamykloje, kurioje įdiegtos naujausios technologijos – preciziškus, tikslius darbus atlieka robotai. To galbūt nepamatysime vokiečių gamykloje, todėl nesakyčiau, kad kiniškas produktas bus blogesnis nei pagamintas Vokietijoje“, – pabrėžia P. Gentvilis.
Labiausiai apipinti mitais
Pasak specialistų, dar vienas mitas – prietaisai užprogramuoti veikti tik tam tikrą laiką, kol galioja garantija. „Ne pirmą kartą tenka girdėti šį klausimą. Iš tikrųjų nemanau, kad taip yra. Vartotojams patarčiau skaityti instrukcijas ir atkreipti dėmesį į buitinės technikos priežiūrą“, – siūlo P. Gentvilis.
Jis pateikia pavyzdį – šaldytuvus reikėtų statyti ar įmontuoti taip, kad prietaisas vėdintųsi, nes kitaip šaldytuvas nuolat veiks aukštesniu režimu ir gali sulūžti kompresorius. Anot specialisto, skalbimo mašinas reikėtų reguliariai nukalkinti, nes vanduo Lietuvoje kietas. Jei kalkės iš skalbimo mašinos nebus pašalintos, tai turės įtakos kaitinimo elementui.
„Jeigu buitinę techniką prižiūrėsime taip, kaip nurodyta instrukcijose, tai, manau, ji tarnaus ilgą laiką. Tai, kad buitinė technika užprogramuota veikti dvejus metus, tikrai tėra mitas“, – apibendrina P. Gentvilis.
Ekspertai tvirtina, kad dauguma mitų apie buitinę techniką mus pasiekia iš senesnių laikų. Anot pašnekovų, kai kurie žmonės tebėra įsitikinę, kad seniau buitinė technika buvo gaminama iš geresnių medžiagų. Taip pat nemažai žmonių vis dar mano, kad turėti indaplovę ar skalbinių džiovyklę – nepasimoka.
„Vis dažniau žmonės atranda, kad turėti indaplovę patogu, sunaudojama mažiau vandens. Galų gale, vis mažiau, ypač jaunos šeimos, nori praleisti dirbdamos. Kitas dalykas, kurį lietuviai atranda, deja, ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, [...] – skalbinių džiovyklės. Apie jas tebėra nemažai mitų, [...] kurie susiję tiek su kainomis, tiek ir su informacijos stoka“ – akcentuoja E. Grybovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...