- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyną paprastai gurkšnojame iš elegantiškų taurių, o ne stiklinių. Baltam, raudonam vynui ar šampanui renkamės skirtingas taures. Tai mums jau įprastos gero tono ir gėrimų vartojimo kultūros taisyklės. Tačiau tarp Lietuvos gėrimų ekspertų sklinda kalbos apie naujausią šios srities madą – alų ragauti iš pintos.
Mados tendencijų pionieriai
Kaip ši mada atkeliavo į Lietuvą? Alus pintomis Europoje buvo matuojamas dar prieš kelis šimtmečius. Tradicinę alaus pintą sudaro 0,568 litro, o tai – pusketvirto gurkšnio daugiau negu pusės litro talpoje. Pinta kilo iš Didžiosios Britanijos, kuri nuo seno garsėjo savo riteriais ir rafinuotais džentelmenais. Tačiau greitai ji paplito ir už šios šalies ribų.
Pavojus pintai iškilo XVIII a. pabaigoje, kuomet valdžią perėmė Napoleonas Bonapartas. Jis pasišovė įvesti metrinę sistemą, o tai reiškė, kad alų teks matuoti litrais, o ne pintomis. Tačiau ištikimiausi alaus mėgėjai neišdavė savo tradicijų. Tokiose šalyse kaip Anglija, Airija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija bei kai kuriose Centrinės Europos dalyse pinta išsilaikė.
Kita vertus, kitose šalyse metrinė sistema laimėjo. Tad nenuostabu, kad ir, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos laikais Lietuvoje apie pintomis matuojamą alų galima buvo perskaityti nebent iš knygų. Tačiau neveltui sakoma, kad tiek istorija, tiek mados kartojasi. Tad vis daugiau mūsų šalies alaus mėgėjų dabar „užsikrečia“ pintos mada.
Tiesa, prieš kelerius metus Lietuvoje alaus pintomis retai kur pavykdavo gauti. Kol nuo 1853 m. aludarystės tradicijas puoselėjantis bravoras „Volfas Engelman“ pirmasis šalyje sugrąžino tradicinį alaus tūrį – pintą – stikliniuose buteliuose ir skardinėse. O tuomet mada įgavo netikėtą pagreitį – vos pasirodžiusios bravoro pintos sulaukė keturgubai daugiau susidomėjimo, negu buvo tikėtasi.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad ragauti alų iš pintos yra viena karščiausių tendencijų šiuolaikinėje Lietuvoje alaus vartojimo kultūroje. Be to, šią madą vertina ir praktiški alaus mėgėjai – ji leidžia mėgautis alumi keturiais gurkšniais ilgiau“, – teigia Petras Sadovskis bravoro „Volfas Engelman“, kuris šiemet švenčia 160 metų veiklos jubiliejų, vyriausiasis aludaris.
Ar pinta įveiks puslitrį?
Beje, bravoras „Volfas Engelman“ visais laikais siekė ne tik virti kokybišką alų, bet ir žengti koja kojon su europietiška alaus vartojimo kultūra ir diktuoti naujausias šios srities tendencijas. Ko gero, sunku patikėti, bet prasidedant XIX amžiui, Lietuvoje stiklinis alaus butelis buvo ne įprastas dalykas, o veikiau – naujausia mada. Kai kuriais atvejais butelis kainuodavo daugiau negu jame esantis alus.
Kodėl alų vertėtų gerti pintomis?
|
Tačiau net ir prieš pusantro šimto metų šiuolaikinio bravoro „Volfas Engelman“ pirmtakės, alaus daryklos „I. B. Volfas“, aludariai rūpinosi, kad jų verdamas alus būtų pilamas tik į išskirtinius stiklinius butelius. Kiekvieną butelį puošė reljefinis alaus daryklos ženklas su jos pavadinimu. Be to, tuometiniai Lietuvos stiklo fabrikai daugiausia aptarnaudavo šalies spirito monopolio įmones, todėl, ieškodami tinkamos taros, bravoro atstovai kreipėsi į Vokietijos stiklo meistrus.
Pasak vyriausiojo aludario P. Sadovskio, tara, kurioje laikomas ar patiekiamas alus, lemia, kaip atsiskleidžia jo skonis ir aromatas. Dėl to visi save gerbiantys aludariai, norėdami išryškinti savo alaus geriausias savybes, jam siūlo ir išskirtines talpas.
Šiuolaikinis bravoro „Volfas Engelman“ pintos butelis buvo kuriamas konsultuojantis su geriausiais Vokietijos stiklo meistrais. O ir restoranams arba barams skirtas pintos taures dekoravo garsių vokiečių kompanijų „Ritzenhoff“ ir „Rastal“ profesionalai. Pastarieji kūrė išskirtines taures tokiems pasaulyje gerai žinomiems gėrimų prekių ženklams kaip „Havana Club“, „Bacardi“, „Jim Beam“, aludariams „Warsteiner“.
„Šiemet, švęsdami bravoro jubiliejų, nusprendėme visą savo verdamą alų pradėti pilstyti į elegantiškus pintos butelius. Manau, mūsų pradėta pintos mada Lietuvoje turėtų tik plisti. Jau teko girdėti, kad alaus mėgėjai alų į pintas pilti barmenų prašo ir šalies baruose bei restoranuose“, – sakė bravoro „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Kaip bebūtų, pinta jau tapo šiuolaikinės Lietuvos gėrimų vartojimo kultūros dalimi. Kas žino, gal jau greitai ragauti alų pintomis bus neatskiriamas gero tono įrodymas?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...