- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nedarbas gegužę mažėjo sparčiausiai šiais metais – per mėnesį susitraukė 0,7 proc. punkto ir dabar siekia 8,8 proc. Darbo neturinčių asmenų skaičius sugrįžo į 2020 metų pradžios lygį. Visose šalies savivaldybėse sumažėjo nedirbančių asmenų skaičius, išskyrus Klaipėdos rajoną.
Birželio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 154,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai – 10,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 84,7 tūkst. mažiau nei prieš metus. Ilgalaikių bedarbių skaičius taip pat tolygiai mažėja: birželio pradžioje jų buvo registruota beveik trečdaliu (31,2 proc.) mažiau nei metų pradžioje.
„Teigiamą postūmį nedarbo mažėjimui turi išaugusios remiamo užimtumo apimtys. Vien šiais metais Užimtumo tarnybos administruojamose priemonėse, skirtose skatinti ir palengvinti grįžimą į darbo rinką, pradėjo dalyvauti 22,5 tūkst. asmenų“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Kiekvieną šių metų mėnesį į šias priemones įsilieja vidutiniškai po 4,5 tūkst. naujų dalyvių. Kas penktas – ilgalaikis bedarbis.
Per šių metų penkis mėnesius 8,4 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų įdarbinti subsidijuojant, 6,7 tūkst. pradėjo mokytis pagal profesinio mokymo programas, 0,6 tūkst. suteikta parama darbo vietoms steigti, 5,7 tūkst. skirta parama judumui, 0,3 tūkst. įdarbinti pagal pameistrystės sutartį.
Nedarbo mažėjimui įtakos turi ir darbdavių registruojamų darbo pasiūlymų mastai. Šiais metais laisvų darbo vietų vidutiniškai apie 27 tūkst. kiekvieną mėnesį, t .y. apie 3 tūkst. daugiau nei per mėnesį Užimtumo tarnyboje užsiregistruoja darbo neturinčių asmenų.
Šiemet laisvų darbo vietų daugiausiai pateikė apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto, administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdantys darbdaviai bei transporto ir saugojimo paslaugas teikiančios įmonės.
Didžiausias darbo paklausos augimas fiksuotas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei elektros, dujų ir garo tiekimo veiklose.
Pasak J. Zemblytės, paklausiausi darbo rinkoje išlieka kvalifikuoti darbininkai ir mašinų bei įrenginių operatoriai – jiems skirta daugiausiai darbo pasiūlymų (44,2 proc.). Šioje grupėje daugiausia laisvų darbo vietų registruota tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, plataus profilio statybininkams, autobusų vairuotojams, kelininkams, elektrikams, betonuotojams, siuvėjams.
Kas aštuntas darbo pasiūlymas – paslaugų darbuotojams ir pardavėjams. Paklausiausi šioje grupėje virėjai, pardavėjai, slaugytojo padėjėjai, padavėjai.
Specialistams ir įstaigų tarnautojams šiais metais buvo skirta šeštadalis darbo pasiūlymų. Iš jų daugiausia pardavimo vadybininkams, sandėlininkams, apskaitininkams, administratoriams, socialinio darbuotojo padėjėjams, buhalteriams. Trijų šimtų skaičiaus ribą viršija šiais metais įregistruotų laisvų darbo vietų programuotojams, socialiniams darbuotojams, bendrosios praktikos slaugytojams, logistikos vadybininkams skaičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?17
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...