- Madona Lučkaitė, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus prieš keletą metų rekonstruoti narvai, kad vištoms bent minimaliai būtų pagerintos sąlygos, LRT RADIJUI sako Paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis.
Be to, pabrėžia jis, neteisinga manyti, kad vištos lesinamos maistu, kuriame gausu cheminių priedų. Iš tikrųjų pagrindą sudaro grūdai, o papildomai duodama baltyminių priedų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
– Ar Lietuvos paukštynai visiškai patenkina šalies vartotojų poreikius?
– Taip, Lietuvos paukštininkai pagamina pakankamai kiaušinių, t. y. apie 120 proc. poreikio.
– Kiek lietuviai per metus suvalgo kiaušinių?
– Statistika rodo, kad vienas žmogus per metus suvalgo apie 210 kiaušinių.
– Kaip paukštynuose laikomos vištos?
– Šiuo metu apie 90 proc. vištų laikomos narvuose ir apie 10 proc. vištų laikomos laisvai.
– Vadinasi, didžioji dalis vištų neturi jokios laisvės?
– Neturi. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus prieš 5–7 metus baigėme rekonstruoti narvus, kad bent minimaliai pagerintume sąlygas. Juose yra kartelė, kad višta galėtų patupėti ir atpalaiduoti kojų raumenis, yra truputį žvyro, galimybė pasigaląsti nagus.
– O ateityje vištos turės daugiau laisvės ar vis dėlto paukštynams svarbiau pelnas, kurį jie gauna pardavę kiaušinius, o ne pati višta?
– Lietuvoje jau naujai statomi paukštynai su nauja įranga. Tokiuose pastatuose sumontuojami narvai, kurių priekinė dalis visiškai atvira, todėl paukštis gali išeiti iš narvo ir laisvai pasivaikščioti po teritoriją. Panorėjęs jis gali grįžti į narvą lesalo, vandens ar padėti kiaušinį.
– Kuo lesinamos paukštynų vištos? Lesalai natūralūs ar kombinuoti ir juose daug chemijos?
– Pašarai kombinuoti, bet nereikėtų sakyti, kad juose gausu chemijos. Juk chemija yra viskas – ir grūdas susideda iš cheminių medžiagų. Lesalų pagrindą sudaro grūdai, bet, jei nori gauti pakankamai geros kokybės produktą, reikia baltyminių priedų. Pavyzdžiui, sojų ar žirnių miltų. Ir, žinoma, reikia vitaminų ir mineralinių medžiagų.
– Veterinarai sako, kad visi kiaušiniai, tiekiami į prekybą, yra išrūšiuoti: kiekvienas kiaušinis peršviečiamas ir taip nustatoma jo kokybė. Bet turbūt taip patikrinama tik išorė, o ne maistingumas?
– Šiandien rūšiavimo mašinos peršviečia kiaušinius, ar juose nėra kokių nors darinių (kartais gali koks kraujo krešuliukas pasirodyti), ar lukštas sveikas. Tai išorinė apžiūra. Kalbant apie maistinę vertę, reikia pasakyti, kad baltymo pakeisti beveik neįmanoma. Galbūt labiau keičiasi trynio maisto medžiagos – priklausomai nuo kiaušinių rūšių, gal skirtis tryniai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje14
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino34
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė3
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų1
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...
-
K. Starkevičius: EK neužkirto kelio naminės degtinės įteisinimui kaimo turizmo sodybose
Europos Komisija (EK) neprieštarauja siūlymui įteisinti tradicinio alkoholinio gėrimo – naminukės – gamybą kaimo turizmo sodybose. ...
-
Naujovės nuo liepos: motinystės išmoka įmotėms, ligos išmoka nuolatiniams globotojams
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam va...
-
„Litgrid“: daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir &b...
-
AKM toliau naikina kiaulių ūkius: šįsyk – Klaipėdos rajone4
Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės m...