- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per savaitę Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada įvairiems paramos gavėjams pervesti 20,1 mln. eurų, kuriuos gyventojai skyrė iš savo praėjusių metų pajamų mokesčio dalies.
Pirmadienį pervesti pirmieji 4 mln. eurų, informavo VMI.
Iš viso nuo 2019 metais sumokėtų mokesčių paramą skyrė 470 tūkst. gyventojų arba 88 proc. mokesčių mokėtojų. Jų paramos dalis beveik 1 mln. eurų mažesnė nei buvo pernai.
Didžioji dalis lėšų – 18,5 mln. eurų – teko įvairioms viešosioms įstaigoms ir labdaros organizacijoms, partijos sulauks 1,1 mln. eurų, profsąjungos ir jų susivienijimai – 547 tūkst. eurų.
Tarp paramos gavėjų daugiausia – 407,4 tūkst. eurų – bus pervesta paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“. Jam savo gyventojų pajamų mokesčio skyrė daugiau kaip 10 tūkst. asmenų.
Antroje vietoje yra Maltos ordino pagalbos tarnyba, surinkusi 291,3 tūkst. eurų, trečioje – „Laisvės TV“, gavusi 275,8 tūkst. eurų paramos.
VMI atkreipia dėmesį, kad šie duomenys nėra galutiniai, nes ne visi paramos gavėjai yra pateikę Paramos gavimo ir panaudojimo metines ataskaitas. Parama bus pervedama tik tada, kai bus pateiktos minėtos ataskaitas.
Be to, dar 12 tūkst. gyventojų teiktų prašymų nėra patvirtinti, nes juos teikusių asmenų pajamų deklaracijose yra trūkumų. Pašalinus trūkumus, deklaracijos bus pripažintos kaip teisingos ir prašymuose nurodyti paramos gavėjai sulauks skirtos paramos.
Šiemet taikytos naujos paramos procentinės dalys. Paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, galima skirti iki 1,2 proc. GPM, partijoms – iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams – iki 0,6 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.2
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?17
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti2
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...