- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palyginus su pernai rudeniu, pigiausių maisto produktų krepšelis lapkritį šalies parduotuvėse pigo beveik pusantro euro arba kiek daugiau nei 2 proc. Pricer.LT stebimas pigiausių maisto prekių krepšelio pigimas vyksta jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Nors tie patys maisto produktai vis dar yra 17 proc. brangesni nei prieš dvejus metus, praneša LNK.
Plačiau apie maisto kainas papasakojo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
– Kokie maisto produktai pinga?
– Jei bendrai žiūrėtume, pas mus aštuoniolika prekių brangsta, o 24 pinga. Pigimo lyderiu ir toliau išlieka aliejus. Jis atpigo praktiškai 47 proc. Pernai jis kainavo beveik 3 eurus. Tada pigiausias jogurtas pinga virš 30 proc. Juoda duona, bananai atpigo. Kas brangsta? Arbata „Lipton“ pabrango 45 proc.
– Tai beveik per pusę. Ar yra objektyvių priežasčių tokiam brangimui?
– Susideda du multiplikatoriai: pats gamintojas nori uždirbti daugiau bei derlius buvo šiek tiek prastesnis. Dėl tų pačių derliaus priežasčių pigiausios pomidorų sultys brangsta 25 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Šiek tiek brangsta kiauliena, o tai yra viena labiausiai lietuvių mėgstama mėsa. Kokios kiaulienos brangimo priežastys?
– Kiaulienos brangimo priežastis yra tai, kad žaliavinė rinka pabrango 5 proc. palyginus su pernai metais. Aišku, nuo didžiausio piko nukrito apie 10-15 proc. Kaina artėja prie praeitų metų lygio. Tačiau vargu, ar pasieksime užpernai metų lygį.
– Kiek teko analizuoti jūsų paskutinį tyrimą, susidaro toks įspūdis, kad pieno produktų kaina bendrai leidžiasi žemyn, neskaitant to žemiausio kefyro, kuris kaip tik pabrango.
– Pieno produktų kainos pinga dėl supirkimo kainų. Mes esame kažkur trečioje ar ketvirtoje vietoje Europoje pagal procentinį žaliavos pigimą. Tai atsiliepia ir lentynose. Manyčiau, kad ir gamintojai šiek tiek susiėmė, nes pas mus labai stipriai pradėjo augti lenkiškos produkcijos pardavimai, kurie slepiasi po privačių prekių ženklais. Jau praeitų metų viduryje pienininkai skundėsi, kad praranda apie 10 proc. pardavimų. Tai yra didelė grėsmė, todėl jie koreguoja šitą dalyką. Tuo labiau, kad žaliavos kaina leidžia tą daryti.
– Kalbant apibendrintai, kiek tokia mažėjančių kainų tendencija gali laikytis?
– Mūsų pigiausių prekių krepšelis pinga ir išlieka stabilus. Tačiau turėjome tą rekordinį augimą. Nuo praeitų metų rugpjūčio prasidėjęs šoktelėjimas tęsėsi iki balandžio. Šitą litaniją, kad krepšelis bendrai ir kainų lygis pinga, manyčiau, kad kartosime iki balandžio. Aišku, matosi, kad atskiri rinkos žaidėjai bando išlaikyti tas kainas ir prieš šventes jas netgi kilstelėti. Prekinių ženklų krepšelis paaugo net dvejais eurais.
Pirkėjui didelė pagalba – kilogramo kaina. Aišku, ne visi į tai pasižiūrime. Bėgame, lekiame.
– Sakote, kad lapkritis rodo ne tik krentančias nuolaidas, bet ir didėjančias prekybininkų manipuliacijas. Kaip pirkėjui suprasti, kad yra manipuliuojama?
– Pirkėjui didelė pagalba – kilogramo kaina. Aišku, ne visi į tai pasižiūrime. Bėgame, lekiame. Išplito daug sviesto pakuočių, kurių svoris variuoja nuo 150 g iki 250 g. Greitai prabėgus pro lentynas, atrodo, kad čia vienas ir tas pats pakelis. Taip pat pirkėjui reikia lyginti kainas tarp prekybininkų. Kodėl reikia lyginti? Mūsų pigiausio krepšelio kainos skirtumas tarp skirtingų prekybininkų siekia beveik 20 eurų. Tai yra net 35 proc. tarp pigiausio ir brangiausio prekybininko.
– Ar Kalėdos bus pigesnės, brangesnės, o gal tokios kaip visada?
– Jei esame įpratę pirkti žinomų prekių ženklus, tai turėsime tokias pačias ar net šiek tiek brangesnes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė ministerijos patikslinimams dėl prekybos alkoholiu licencijavimo1
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymams, kuriais tikslinamos didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiu taisyklės, licencijų ir leidimų pirkti etilo alkoholį reglamentavimas. ...
-
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija atleidžia 38 darbuotojus: atskleidė, kas įvyko4
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) atleidžia 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Iš viso mokymosi įstaigoje šiuo metu dirba 248 asmenys. ...
-
Pokyčiai: iš atlyginimų antstoliai išskaičiuos mažesnę dalį
Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai automatiškai išskaičiuos mažesnę dalį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Daliai žmonių subsidijos šildymui bus skiriamos visam žiemos sezonui2
Seimas grąžino per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką – išmokos bus skiriamos visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipsis nuo rugsėjo 1 dienos iki sezono pabaigos. ...
-
Nuo liepos – griežtesnė tvarka Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams: kas keičiasi3
Nuo pirmadienio, liepos 1 dienos, griežtėja užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje. Norintieji čia atvykti dirbti privalės gauti Lietuvoje išduodamą leidimą laikinai gyventi. ...
-
Priedangas statantiems gyventojams siūloma infrastruktūros įmokos lengvata
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją proporcingai sumažinti tiems gyventojams, kurie kartu su gyvenamuoju namu pastato ir priedangas. ...
-
Tyrimas: pagrindine kliūtimi įsidarbinant ukrainiečiams išlieka kalbos barjeras
Daugiau nei pusei Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių didžiausia kliūtis įsitvirtinant darbo rinkoje yra kalbos barjeras, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) atliktas tyrimas. ...
-
Kodėl „Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius?5
„Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius, ar šie nepiktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais. Esą vis pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog pasiima vadinamąjį biuletenį ir dienas leidžia ne ligos patale, o prie jūros, kelion...
-
Seimas spręs, ar leisti kaimo sodybų svečius registruoti kartą per mėnesį4
Kaimo turizmo sodybas nuo kitų metų siūloma atleisti nuo prievolės duomenis apie apgyvendintus poilsiautojus Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS) pateikti per 24 valandas. ...
-
Patvirtinta valstybės garantija bankams, teikiantiems paskolas „Rail Baltica“ projekto įsigijimams4
Seimas suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui (NIB) ir Europos investicijų bankui (EIB), teikiantiems bendros 200 mln. eurų vertės paskolas elektrinius traukinius norinčiai pirkti keleivių geležinkeliais vežėjai „LTG L...