- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje degalų kainos dabar mažesnės nei kitose Baltijos šalyse ir net Lenkijoje. Degalų kainą lemia daugybė faktorių. Kokie jie ir ar ilgai tęsis ši mažos kainos tendencija, LNK papasakojo Arūnas Vizickas, „Pricer.lt“ įkūrėjas.
„Nuo vasaros pradžios kaina pradėjo po trupučiuką mažėti, tai liečia ir benziną, ir dyzeliną. Tai nėra dideli skaičiai, bet vasarą sutikome su kainomis virš 1,5 euro, o palydime su kaina, kuri yra arti 1,4 euro. Tai iš tikrųjų gan keista tendencija. Paprastai vasarą būna daug kelionių ir šią vasarą jų irgi buvo daug, skrydžių skaičius muša rekordus, bet kainos, kaip matome, neauga. Viena iš pagrindinių priežasčių vis dėlto yra ekonomika. Ekonomika skirtinguose regionuose vystosi skirtingai. Šiuo atveju turbūt didžiausią įtaką padarė Kinijos ekonomikos, sakykime, prastėjantys rezultatai ir benzino eksporto sumažėjimas, nors JAV rodikliai buvo šiek tiek geresni, nei buvo tikėtasi. Šalia viso to galbūt yra nuojauta, kad centriniai bankai pradės mažinti palūkanas, o palūkanų mažinimas reiškia vartojimo padidėjimą. Šie veiksniai turėjo kelti kainas, bet kol kas mes nematome tų optimizmo ženklų, ir šalia viso to dar yra grėsmingų aplinkybių, kaip įtampos ar netgi karai. [...] Paprastai tokie įvykiai duoda labai spartų šuolį į viršų. Prie viso to mes dar laukiame žiemos sezono, kai energetikos poreikis padidėja ir yra daug nestabilumo. Labai įdomu, į ką tai virs“, – kalbėjo kainų ekspertas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Viena vertus, dabar kainos lyg ir nuosaikiai mažėja, tačiau, iš to, ką sakote, galima spręsti, kad tokiomis kainomis ilgai nesidžiaugsime?
– Manyčiau, kad taip. Dabar iš tikrųjų esame ant briaunos ir bet koks pūstelėjimas gali nulemti kainų pokytį į didesnę pusę labai staiga.
– Ar galime palyginti Baltijos regionų degalų kainas? Kokia Lietuvos situacija?
– Lietuva kol kas mūsų regione atrodo patraukliai. Visgi galbūt čia atsirado tam tikra konkurencija ir mes atrodome gerokai geriau negu Baltijos sesės. Pas mus degalai ne daug, bet pigesni nei Lenkijoje. Sakyčiau, kol kas šiuo atžvilgiu viskas gerai.
– Pigiau nei Lenkijoje? Retai taip būna.
– Iš principo, taip. Dažniausiai Lenkijoje būdavo pigiau.
Pas mus degalai ne daug, bet pigesni nei Lenkijoje.
– Kalbant apskritai apie energetiką, poreikis naudoti atsinaujinančiąją energiją taip pat kainą turėtų šiek tiek kilstelti, ar ne?
– Dar vienas veiksnys, kuris garantuotai kels kainą po naujųjų metų, tai akcizų pakitimas. Preliminariais skaičiavimais kaina turėtų kilti 0,08–0,16 euro už litrą. Taip norima išstumti iškastinį kurą ir keisti jį ekologiškesniu. [...] Paprastai matome, kad ne vien objektyvūs veiksniai veikia kainą, bet ir, sakykime, situacija rinkoje ir noras, pavyzdžiui, pačių degalinių užsidirbti daugiau, pasinaudojant tam tikra proga. Arba atvirkščiai vienas ar kitas žaidėjas įsitrauks į konkurencinę kovą ir tada gali tą kainą numušti. Tačiau dabar, žiūrint į, sakykime, netolimą perspektyvą – kitus metus, degalai brangs dėl akcizų. Kitas dalykas – alternatyva jam – elektra šiandien dar nėra pasiruošusi perimti srauto. Čia mes turime klausimą ir dėl pajėgumo, ir dėl infrastruktūros. [...] Visi šie dalykai veda prie to, kad virsmas yra gana lėtas ir nesinchronizuotas. Sakyčiau, jei kalbame apie norą išstumti iškastinį kurą, mums, be abejo, reikia galvoti ne tik apie kainų reguliavimą, bet ir apskritai apie infrastruktūrą, pajėgumus, galų gale – apie konkurenciją.
– Apibendrindami mūsų pokalbį, ką galime pasakyti apie rudenį – kainos keisis? Ir ar visų degalų, ar visgi reikėtų išskirti benziną, dyzeliną, dujas?
– Dyzelinas, galime garantuoti, bus brangesnis. Jis ir dabar liko brangesnis nei benzinas, kai įprastai taip nebūdavo. Tačiau jo paklausa padidės. Po naujųjų metų turėsime pabrangimą dėl akcizų ir turbūt reikia sekti dabar geopolitinius įvykius, kurie iš tikrųjų gali nulemti visų pirma ekonomiką.
– Dar vienas dėmuo, kuris anksčiau neegzistavo, – dirbtinis intelektas. Kaip tai gali paveikti energetiką ir jos kainas?
– Dabar pasirodė nemažai publikacijų, kad dirbtinis intelektas reikalauja nemažai energijos ir kuo daugiau užklausų, kuo daugiau sugeneruoto turinio, tuo daugiau elektros sunaudota ir visam tam reikia didesnių pajėgumų. Jeigu mes neturėsime daugiau elektros, ji brangs, kol nesusibalansuos poreikis ir pasiūla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą1
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas2
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
VMI kliento profilis – tarsi vizitinė kortelė1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš porą metų pristatė kliento profilį. Tai patogiai, vienoje vietoje pateikiami VMI vertinami duomenys apie įmonę, skirti susipažinti, kaip mokesčių mokėtoją mato ir kokių rizikų jo veikloje įžve...