„Kalbant apie strategiją, kuri yra Vyriausybėje patvirtinta, tai ji Seime yra nepatvirtinta, čia yra esminis dalykas – nėra teisės akto“, – pagrindinę priežastį, kodėl kitų metų biudžeto projekte trūksta numatomų lėšų pedagogams, įvardijo S. Skvernelis.

Kartu premjeras bedė pirštu į aukštajame moksle egzistuojančias bėdas, – nepaisant trejus metus didinamo finansavimo, pasistūmėjimo gerinant sisteminius dalykus trūksta.

„Jeigu paminėčiau skaičius apie akademinę bendruomenę, tai, palyginus su 2016 metais, kada Vyriausybė startavo, tai vien be europinių lėšų aukštajam mokslui skirtas finansavimas 2019 metais augo daugiau nei 49 mln. eurų.

Mes paklauskime akademinės bendruomenės, kiek per tuos trejus metus įvyko pokyčių aukštajam moksle, kalbant apie universitetų augimą, apie programų optimizavimą, apie mokslinio potencialo didinimą. Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje, kaip mūsų baigusius mokslus studentus graibsto verslo organizacijos, ar kodėl jos dar turi ruošti kursus – savo mokymo centrus turi turėti“, – apie problemines aukštojo mokslo sritis trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo S. Skvernelis.

Vis dėlto premjeras patvirtino, kad Vyriausybė, esant galimybei, vėl svarstys, kaip įgyvendinti visų visuomenės grupių lūkesčius.

„Mes tikrai girdime lūkesčius visų – mokytojų, ugniagesių, dėstytojų. Kai tie lūkesčiai sugrįš į Vyriausybę, bet kokiu atveju mes ieškosime sprendimų, kas įmanoma, kad lūkesčiai kažkiek būtų patenkinti. Kiek – sunku pasakyti“, – teigė S. Skvernelis.

Praėjusį ketvirtadienį prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suvažiavę Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos nariai surengė piketą, reikalaudami didinti finansavimą švietimui, primena ELTA. Po ministro Algirdo Monkevičiaus susitikimo su profesinių sąjungų atstovais paaiškėjo, kad, jei nebus įvykdyti reikalavimai ir finansavimas švietimui kitais metais nepadidės, prie pedagogų streiko ketina jungtis ir aukštosios mokyklos.