- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad gynybos finansavimui didinti geriau būtų kelti plačios bazės mokesčius – tuos, kuriuos moka didesnės visuomenės grupės.
Taip ji kalbėjo Finansų ministerijai pateikus keturis mokestinių paskaičiavimų, leidžiančių padidinti finansavimą krašto apsaugai keliais šimtais milijonų eurų per metus, variantus.
„Principas, kuris būtų teisingiausias, kad visi jaustųsi dalimi. Ir kitas dalykas, man mažiau patinka siūlymas, kad peržiūrėkim visas lengvatas, kad neturėtume 20-ies debatų kiekvienu klausimu, nes tada reiškia, kad turi 20 kovų su 20 interesų grupių, ir kiekviena turi daug gerų argumentų, kodėl jos negalima paliesti“, – interviu BNS antradienį sakė premjerė.
„Nesakau, kad lengvatų sąrašo išvis negalima liesti. Yra ten geresnių lengvatų ir blogesnių, yra labai jautrių kaip, pavyzdžiui, vaistai“, – pridūrė ji.
Premjerė taip pat pat kalbėjo, kad didesni pelno mokesčio tarifai taip pat būtų galimi.
Nesakau, kad lengvatų sąrašo išvis negalima liesti. Yra ten geresnių lengvatų ir blogesnių, yra labai jautrių kaip, pavyzdžiui, vaistai.
„Manau tikrai negali būti taip, kad pelno mokesčio nebūtų išvis, nes man atrodo, tas debatas nesąžiningas ta prasme, kad mes juk saugom ir investuotojų pinigus ir jei tai pridėtinės vertės mokesčio keitimas, turint minty, kad kapitalo pajamos ir taip Lietuvoje yra preferuojamos pagal apmokestinimą, tai visiškai nekeisti šito apmokestinimo yra nesąžininga, nes ne tik mokytojai ir pensininkai yra atsakingi už tai, kad šalies gynyba būtų finansuojama“, – sakė I. Šimonytė.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija parengė ir pirmadienį I. Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti reikiamą sumą pajamų.
Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje, nurodė premjerė.
Vertinant papildomą poreikį 2024–2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.
Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokytojų atlyginimams didinti papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų1
Mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
Finansų ministerija: šiemet gynybai papildomai skiriama 136 mln. eurų3
Krašto apsaugai šiemet papildomai skiriama 136 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
Išlikite budrūs: net grybaujant ar uogaujant galite parsinešti šią ligą2
Artėjant savaitgaliui ir šiltėjant orams, afrikinio kiaulių maro (AKM) rizika didėja. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad AKM yra labai užkrečiama virusinė liga, kuria serga ir naminės, ir laukinės kiaulės, o vakcin...
-
Ekonomistas įspėja: matome rimtą ir didelį kainų augimą6
Dažnas gyventojas ir emigrantas skundžiasi, kad kainos Lietuvoje – didelės net lyginant su Vakarais. „Eurostat“ agentūra paskelbė, kaip iš tiesų atrodo prekių ir paslaugų kainos visoje Europos Sąjungoje (ES). Kiek už tas pa...
-
Euro zonos verslo aktyvumo augimas birželį smarkiai sulėtėjo
Verslo aktyvumo augimas euro zonoje šį mėnesį smarkiai sulėtėjo, gamybos sektoriuje užfiksavus didžiausią nuosmukį per pastarąjį pusmetį, parodė penktadienį paskelbti atidžiai stebimų apklausų rezultatai. ...
-
Kėdainių rajone pradėtas statyti pirmasis žemės ūkio produkcijos logistikos centras
Kėdainių rajone žemės ūkio bendrovė „Žemtecha“ pradėjo statyti pirmą regioninį žemės ūkio produkcijos logistikos centrą. ...
-
Šiemet vystytojai įsipareigojo prijungti 1,4 GW galios saulės, vėjo parkų ir kaupiklių
Šiemet jau pasirašyta šešiolika ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1,4 gigavatų (GW), iš jų – 0,6 GW vėjo, 0,5 GW – saulės ir 0,4 GW – kaupimo įrenginiams, penktadienį ...
-
Įvertino gynybos finansavimui pakeltus akcizus kurui: tai buvo priimta valdančiųjų balsais4
Seimui priėmus gynybos mokesčių paketą, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad partija parlamente nebalsavo už saugumo dedamosios kurui pakėlimą, taip išlaikydama nuoseklią politinės jėgos poziciją nepalaikyti vartojimo mo...
-
Euro zonos vartotojų pasitikėjimas – stipriausias nuo 2022-ųjų vasario1
Europos Komisijos skaičiuojamas euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas šį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 0,3 punkto iki minus 14 punktų. Rodiklis išliko aukščiausiame lygyje nuo 2022-ųjų vasario, tačiau jo augimas ...
-
Seimas sugriežtino sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus3
Seimas sugriežtino sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus – baudos nuo liepos 2-osios bus skiriamos ir gyventojams, ir įmonėms bei jų vadovams. ...