- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių nesutarimų dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ neliko, teigia Seimo Europos komiteto pirmininkė. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad projekto svarba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertinama vienodai.
„Anksčiau, jeigu būdavo tam tikro požiūrio išsiskyrimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, jeigu mums atrodydavo, kad gal jos stokodavo tam tikro judėjimo į priekį, tai dabar tikrai panašu, kad politiniame lygmenyje matomas labai kryptingai ir vieningai projekto svarbos klausimas (...). Tikrai yra pajudėjęs nemenkai projektas ir, man atrodo, ypatingai svarbus tarpvalstybinis sutarimas“, – BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Yra supratimas visų šalių judėti į priekį. Tikimės, kad neatsitiks kažkokie nenumatyti dalykai, kurie galėtų sulėtinti šį projektą“, – pridūrė ji.
Parlamentinę „Rail Baltica“ projekto kontrolę vykdantis komitetas trečiadienį uždarame posėdyje aptarė „Rail Baltica“ eigą. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad tai vienas iš nuolatinių aptarimų: „Kas keletą mėnesių aptariami postūmiai“.
Anksčiau Baltijos šalys planavo, kad „Rail Baltica“ bus nutiesta 2026 metais, valstybių pozicijos kai kuriais projekto klausimais išsiskyrė, darbai jose vyksta skirtingais tempais. Vėliau projekto pabaiga atidėta iki 2030 metų.
Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, per pastaruosius mėnesius pasistūmėta tiesiant geležinkelio linijas Lietuvoje ir Lenkijoje.
Yra supratimas visų šalių judėti į priekį. Tikimės, kad neatsitiks kažkokie nenumatyti dalykai, kurie galėtų sulėtinti šį projektą.
„Kas mums yra labai svarbu ir kalbant apie prioritetus, tai šiame projekte vienas svarbiausių dalykų – pasistūmėta taipogi šiuo klausimu per pastaruosius mėnesius“, – teigė komiteto vadovė.
Jos manymu, Lietuvos teritorijoje dabar vyksta „didžiosios darbų apimtys, kurios imliausios pinigams“.
Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, iki šiol darbams Lietuvoje skirta 990 mln. eurų, o visam projektui – 2,7 mlrd. eurų. Anot jos, ateityje būtina galvoti ne tik apie Europos Sąjungos (ES), bet ir valstybės finansus projektui.
„Kiek pamenu, prieš porą metų buvo Komisijos (Europos Komisijos – BNS) atstovas šiuo klausimu, buvo kalbama, kad bus atsižvelgta ir į infliacijos dalykus ir tai, kas buvo tuo metu aktualu energetikos krizės, išaugusių kaštų akivaizdoje, tai buvo toks patikinimas, o su tuo vertinimu siejasi ir kiti įsipareigojimai. Bet, aišku, turime galvoti, ką ir savomis jėgomis pasidaryti“, – BNS sakė Europos komiteto pirmininkė.
Už europinio geležinkelio tiesimą Baltijos šalyse atsakinga bendra valstybių įmonė „RB Rail“, Lietuvoje už tai atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“.
Oficiali gerokai pabrangusio projekto kaina neskelbiama, anksčiau skelbta, kad ji gali siekti apie 7 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami1
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...
-
Seimas leido savivaldai imti rinkliavas už laivų stovėjimą1
Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose. ...
-
Seimas pritarė papildomoms priemonėms sporto finansavimui
Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos pap...
-
„Agrovizijoje“ ieškota receptų dirbtinei priešpriešai tarp ūkininkų ir visuomenės grupių mažinti
Šių metų sausį surengtas protestas, kai į sostinę atvažiuota moderniais traktoriais, ne tik leido ūkininkams susitarti kurį laiką nepabloginti sąlygų ūkininkauti, bet ir iš esmės pakeitė jų įvaizdį. Tenka tik apgailestauti, kad t...
-
Seimas priėmė strategiją, kuri leis Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe3
Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. ...