- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausį Lietuvos pramonė pademonstravo atsigavimą. Pozityviai nuteikė išaugusi medienos gaminių ir baldų gamyba, kuri pernai labiausiai tempė pramonę žemyn, sako ekonomistai. Visgi kai kurie pastebi, kad tvaraus ir ilgalaikio augimo dar teks palaukti.
Tuštėjantys sandėliai
„Duomenys patvirtina pirmus požymius apie ciklišką ir techninį Lietuvos pramonės atsigavimą. Tai labiausiai rodo medienos gaminių statistika, nes sausį medienos gaminių gamyba buvo dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. Tai yra pirmas metinis augimas po ypač ilgos pertraukos“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, sektoriaus atsigavimą lėmė tai, kad medienos ir baldų pramonės atstovai savo sandėliuose turi vis mažiau produkcijos atsargų, todėl didina gamybos apimtį, nors pardavimo lygis vis dar išlieka gana žemas.
„Tai buvo tikėtina, nes Europos Komisijos ir Valstybės duomenų agentūros duomenys rodė, kad šių metų sausį ir gruodį Lietuvos pramonės atsargų lygis jau buvo neigiamas du mėnesius iš eilės, vadinasi, iš apklaustų įmonių didesnė dalis sakė, kad atsargų lygis yra nepakankamas“, – teigia A. Izgorodinas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad sausio pramonės produkcijos vertės rodikliai, ypač metinis jų augimas, rodo, kad tęsiasi praėjusių metų viduryje prasidėjusi pramonės stabilizacija.
„Žiūrint į metinį [pramonės produkcijos vertės] pokytį, tikrai yra bazės efektas. Priminsiu, kad didysis pramonės nuosmukis buvo 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje, todėl skaičiuodami metinius pokyčius juos lyginame su gana žema baze“, – aiškinaT. Povilauskas.
„Nuo praėjusių metų vidurio pradėjome kalbėti apie pramonės rezultatų stabilizaciją, tai matėme praėjusių metų antrą pusmetį. [...] Galima sakyti, kad yra tolesnis stabilizavimasis pramonėje, tai yra neblogai“, – teigia ekonomistas.
Pirmąjį metų ketvirtį matysime geresnes gamybos tendencijas, bet tik dėl to, kad atsargų lygis yra mažas.
Atsigauna chemikalų gamyba
T. Povilauskas atkreipė dėmesį į sugrįžusį mėnesio ir metinį augimą medienos ir jos gaminių įmonėse.
„Šitas sektorius turbūt buvo labiausiai nekentėjęs 2022 m. pabaigoje – 2023 m. Pažiūrėsime, ar tai bus ilgesnė tendencija. Galbūt tai irgi yra ženklas, kad labiausiai nukentėjusiam sektoriui blogiausia lieka už nugaros“, – svarsto T. Povilauskas.
„Sausio rezultatai yra šiek tiek geresni, nei tikėjausi, ir duoda pozityvesnį startą šiems metams“, – pridūrė analitikas.
Visgi A. Izgorodinas sako, kad normalaus ir tvaraus augimo dar teks palaukti.
„Pirmąjį metų ketvirtį matysime geresnes gamybos tendencijas, bet tik dėl to, kad atsargų lygis yra mažas. Nuo šių metų antrojo ketvirčio būtų galima tikėtis realesnio gamybos augimo, nes atsigauna paklausa“, – teigė ekonomistas.
Pasak jo, pramonei atsigauti padeda ir nukritusios energetikos kainos – dėl to atsigauna chemikalų gamyba.
Rizika – Vokietijoje
Visgi A. Izgorodinas teigia matantis ir nemažai rizikų, kurios gali pakišti koją tolesniam pramonės augimui, viena jų – situacija Vokietijos pramonėje, kuri, anot ekonomisto, vėl pradėjo blogėti.
„Lietuvos eksporto atsigavimas gali būti techninis ir labai trumpalaikis, žiūrint į išankstinius duomenis, kuriuos pademonstravo Vokietijos pramonė praėjusią savaitę. Todėl būčiau nelinkęs skubėti džiaugtis techniniu atsigavimu, nes yra dar nemažai rizikų“, – teigė jis.
Šiemet sausį, išankstiniais duomenimis, visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su gruodžiu, augo 7,1 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai, – 4,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Apdirbamoji gamyba, be rafinuotų naftos produktų gamybos, per mėnesį augo 1,7 proc., per metus smuko 0,4 proc.
Vasario infliacija užgesino metinės defliacijos viltis
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad didesnę vasario infliaciją lėmė išaugusios elektros, degalų kainos, pabrangusios restoranų paslaugos. Jo teigimu, tai nestebina, tačiau užgesino šių metų metinės defliacijos viltis.
„Mačiau prieš mėnesį komentuojančių, kad vasarį turėsime mažą infliaciją, bet atsiminkime tai, kad elektros kainos mėnesį vėluoja – į infliacijos rodiklį ir į vasarį įskaičiuotos sausio mėnesio elektros kainos. Jos padidėjo, palyginti su gruodžio mėnesiu, dėl persiuntimo tarifo“, – primena T. Povilauskas.
„Matėme, kad degalai yra pabrangę, jie brango sausį ir vasarį. Dabar brangimas yra galbūt šiek tiek sustojęs, bet per mėnesį degalai pabrango apie 5 proc.“, – priduria ekonomistas.
Jo teigimu, kainų augimą taip pat skatina metų pradžioje panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms.
„Nieko stebinančio, bet visa tai šiek tiek nugesino viltis, kad išvysime metinę defliaciją“, – teigė T. Povilauskas.
Analitikas sako, kad kovą infliaciją turėtų pakeisti mėnesio defliacija, tačiau metinės defliacijos jis kol kas neprognozuoja. Anot ekonomisto, iki metų vidurio metinė infliacija sieks apie 1 proc.
„Vasario mėnesio rodikliai uždarė duris kovą pamatyti metinę defliaciją. Kad būtų toks rodiklis, kovą turėtų labai atpigti degalai“, – teigė T. Povilauskas.
Išankstinė mėnesio infliacija vasarį siekė 0,7 proc., o metinė – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Hegelmann transporte“ vadovas T. Jurgelevičius: į priekį mus veda veržlumas
Dvidešimtmetį pasitikusi transporto ir logistikos bendrovė „Hegelmann transporte“ šiandien – viena transporto sektoriaus lyderių, užaugusi, pasivijusi ir aplenkusi dalį šio sektoriaus senbuvių. ...
-
„Alvora“: draudimo naudoti rusišką metalą GIPL statybose nebuvo, tad keisti detalių nėra pagrindo2
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) įpareigojus gamtinių dujų sistemos operatorę „AmberGrid“ pakeisti 123 galimai rusiškos kilmės detales Lietuvos–Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), projekto rangovė &bdqu...
-
Palangos oro uosto teritorijoje bus kertamas miškas19
Užtikrinant orlaivių saugą, Palangos oro uosto teritorijos rytinėje dalyje bus naikinamas anksčiau valstybei priklausęs miškas. ...
-
Su šiluma plūsteli ir stambios atliekos3
Kaune yra aštuonios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) duomenimis, šios rūšies atliekų gyventojai daugiausiai atveža šiltuoju metų laikotarpiu. ...
-
Šeši gajūs mitai apie senjorų keliones – ekspertai siūlo nustoti jais vadovautis4
Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuriam nepatiktų keliauti. Ne išimtis – senjorai, kurie vis dažniau leidžiasi svetur pažinti užsienio kultūras. Vis tik kelionių organizatoriai pastebi, kad dar nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių kelia...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Gimtadienį „Megoje“ šventė sūnus – dovanų netikėtai gavo mama
„Už šventę sūnui – dovana mamai“, – juokėsi kaunietė Aušra, tapusi viena iš prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vykstančio žaidimo „MEGOJE perki – DYSON kasdien laimi!“ laim...
-
Teisme – „GetJet Airlines“ ginčas su vyriausybine strateginių sandorių komisija1
Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados su...
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo6
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų2
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...