- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
30 mln. eurų – tiek pinigų gavo verslas už tai, kad patyrė didelius nuostolius dėl padidėjusių elektros ir dujų kainų. Subsidijų gavėjų sąraše – ir vienos pelningiausių Lietuvos įmonių. Vieniems ekonomistams tai atrodo neteisinga. Kiti sako, kad situacija dėl karo buvo neapibrėžta, tad ir pelną buvo sunku įvertinti, pasakojama LNK reportaže.
Abejonių nekyla, kad praėjusieji metai dėl aukštų energetikos kainų verslui buvo sunkūs.
„Ir dujų, ir elektros didmeninės kainos tuo metu buvo kokius du ar tris kartus, o kartais ir keturis kartus didesnės nei šiuo metu“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
Dėl rekordiškai didelių elektros ir dujų kainų nukentėjusioms įmonėms Vyriausybė dar pernai lapkritį metė gelbėjimosi ratą – subsidijas už 30 mln. eurų.
„Verslą pasiekė parama, kuri buvo skirta valstybės biudžeto lėšomis“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
Aiškėja, kad iš mokesčių mokėtojų kišenės subsidijas gavo ir labai pelningos įmonės. Viena jų – medicinos ir mokslo įrangą gaminanti „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuri pernai išrinkta kaip vertingiausia Lietuvos įmonė, o užpernai – ir pelningiausia, uždirbusia 600 mln. eurų grynojo pelno.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Per COVID-19 iš tikrųjų buvo nemažai įmonių, kurios atsisakė subsidijos, nes manė, kad nepatyrė tų finansinių sunkumų. Tai – socialinės atsakomybės klausimas, ar tai yra jai tinkama subsidija“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ iš valstybės gavo 390 tūkst. eurų paramą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, subsidijos dydis priklausė nuo įmonės deklaruoto pelno ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau skiriamus pinigus teko mažinti, nes norinčiųjų buvo labai daug.
„Įmonės pretendavo į 38,5 mln. eurų, todėl subsidijos buvo sumažintos ir gavo apie 78 proc. nuo deklaruoto pelno mokesčio ir GPM“, – informavo VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyr. patarėja Rūta Giedrienė.
Mokesčių mokėtojai parėmė ir vieną didžiausių plastiko gamintojų „Neo Group“. Jos pelnas užpernai siekė 140 mln. eurų.
Tikrai nenormalu, nes tos įmonės, kurios yra mažos, kurioms sunkiai sekasi, jos realiai sumokėdamos savo mokesčius subsidijuoja didžiules įmones, kurios turi didelius pelnus.
„Niekas nežinojo, koks bus pelnas už praeitus, 2022, metus. Finansinius rezultatus turime tik dabar, o parama buvo gauta praėjusiais metais, kai buvo didžiausias rinkų neapibrėžtumas“, – komentavo ISM Vadybos ir ekonomikos dėstytoja Valdonė Darškuvienė.
„Tikrai nenormalu, nes tos įmonės, kurios yra mažos, kurioms sunkiai sekasi, jos realiai sumokėdamos savo mokesčius subsidijuoja didžiules įmones, kurios turi didelius pelnus“, – situaciją komentavo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Ekonomikos ir inovacijų viceministro manymu, atsižvelgti į praėjusių metų įmonių pelną nebuvo įmanoma. Mokesčių inspekcija šiuos skaičius matys tik gegužę. Vis dėlto, kas užsidirbo, politikas siūlo pasidalinti su valstybe.
„Tos įmonės, kurios sugebėjo visus metus pabaigti sėkmingai, rezultatyviai ir gavo valstybės paramą, labai norėtųsi, kad jos investuotų tas lėšas į verslo plėtrą“, – sakė V. Jurgutis.
Į subsidijas pretendavo 1400 įmonių. Daugiau kaip šimtas paramos negavo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...