Anot šalies vadovo, Europa turi vienytis siekiant atremti trečiųjų šalių grėsmę.

„Besikeičianti geopolitinė ir ekonominė aplinka nuolatos formuoja ir keičia mūsų realybę ir jos ignoruoti negalime. Artimoje ateityje turėsime daugiau kalbėti apie žaliavų, naujų technologijų ir inovacijų trūkumą. Turėsime rasti adekvatų atsaką į priešiškus trečiųjų šalių veiksmus“, – pirmadienį Vilniuje Lietuvos banko (LB) metinėje ekonomikos konferencijoje, skirtoje euro įvedimo 10-mečiui, sakė G. Nausėda.

„Turėsime judėti link taupymo ir investicijų sąjungos, taip pat bendro ES skolinimosi, ypač gynybai. Europos gynybos stiprinimas šioje geopolitinėje situacijoje bus esminis siekis“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot jo, Bendrija turi daug investuoti į oro ir priešraketinę gynybą, amunicijos gamybą, kad didintų savo saugumą bei toliau padėtų Ukrainai gintis nuo Rusijos.

R. Šadžius: tvirtomis durimis turi rūpintis visi namo gyventojai

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) šalių poreikiai gynybai yra netolygūs. Todėl, anot jo, iš Bendrijos biudžeto reikia skirti daugiau lėšų ne tik Ukrainos, bet ir Bendrijos pasienio šalių gynybos finansavimui. 

„Jeigu jūs teoriniu užpuolimo atveju norėtumėte per pakankamai trumpą laiką išlaisvinti Lietuvos teritoriją po užpuolimo, teoriškai tam reikėtų pinigų, resursų, kurie yra visiškai neproporcingi, atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos dydį“, – diskusijoje su Europos Centrinio Banko (ECB) vadove Christine Lagarde (Kristin Lagard) bei Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu kalbėjo R. Šadžius.

Iš Bendrijos biudžeto reikia skirti daugiau lėšų ne tik Ukrainos, bet ir Bendrijos pasienio šalių gynybos finansavimui. 

„Grįžtu prie palyginimo su namu. Šiame name mes turime turėti labai tvirtas duris, kuriomis naudotųsi visi namo gyventojai ir kiekvienas tuo turėtų rūpintis“, – kalbėjo finansų ministras.

Jo teigimu, gynybos finansavimui reikalingi dideli Europos ištekliai, o be Bendrijos biudžeto pagalbos gali nukentėti mažų valstybių narių viešieji finansai.

„Tai reiškia, kad pafrontės valstybės tikriausiai turės gauti gana daug“, – kalbėjo R. Šadžius.

G. Nausėdos teigimu, ES taip pat privalo skubiai didinti savo konkurencingumą, laisvinti prekybą tarp bloko narių.

„Mūsų vidinėms rinkoms reikia daugiau laisvės ir mažiau barjerų“, – kalbėjo prezidentas.

„Siekiant didinti konkurencingumą ir stiprinti ekonomiką, (...) turime sutarti dėl konkrečių užduočių ir aiškų jų įgyvendinimo terminų“, – pabrėžė G. Nausėda.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, jog stiprinant šalių saugumą ES turėtų ne tik didinti išlaidas gynybai, bet ir investuoti į naujas technologijas, energetinį saugumą, kritinę infrastruktūrą.

Vilniuje pirmadienį vyksta centrinio šalies banko metinės ekonomikos konferencija, skirta 10-osioms euro įvedimo metinėms, kurioje dalyvauja Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) bei už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.