- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurios Lietuvos įmonės supranta padedančios Rusijos subjektams išvengti sankcijų, tačiau tęsia bendradarbiavimą su jais ir bando eksportuoti įrangą, technologijas ir kitą produkciją į Rusiją, skelbia Lietuvos žvalgybos institucijos.
Ketvirtadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo apžvalgoje pabrėžiama, kad į tarptautinių sankcijų apėjimo schemas Rusijos subjektai dažniausiai įtraukia ilgą laiką Lietuvoje veikiančias Rusijos ir Baltarusijos piliečių valdomas įmones. Daugelis jų teikia prekių sandėliavimo, transportavimo, muitinės dokumentų tvarkymo paslaugas.
„Apgailestaudami turime pripažinti, kad šioje srityje mes kaip valstybė stipriai šlubuojame, turime Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją arba dalyvauja sankcijų Rusijai apėjimo schemose“, – ataskaitos pristatyme sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
Jis teigė, kad yra „dešimtys įmonių“, kurios padeda Rusijai, tačiau jų neįvardijo.
„Skaičiuojame dešimtis tokių įmonių, konkrečių pavadinimų sąmoningai neįvardiname, nes reikės apsispręsti, kokiu keliu einame ir stabdysime tą visą veiklą. Tik galiu patvirtinti, kad visa informacija, kuri surenkama, perduodama atitinkamoms institucijoms“, – teigė D. Jauniškis.
Skaičiuojame dešimtis tokių įmonių, konkrečių pavadinimų sąmoningai neįvardiname (...)
Tarp Rusijai reikalingų prekių – transporto sektoriui reikalingi komponentai, metalo apdirbimo, laboratorijų įranga, elektronika, mikroelektronika ir jos komponentai, karinėms reikmėms panaudojamos prekės.
„Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti – kuria naujas sankcijų apėjimo schemas, kuriose dalyvauja ir Rusijos žvalgybos tarnybos, naudojasi ryšiais su Europos Sąjungos šalyse veikiančiomis kompanijomis, pasitelkia Rusijos ir Baltarusijos piliečius“, – skelbiama Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos apžvalgoje.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos karo pramonė sugeba ir toliau būti efektyvi ir didinti gamybos apimtis, todėl būtina stiprinti sankcijų apėjimo užkardymą.
„Jėgos naudojame per mažai, tiek užkardant sankcijų apeidinėjimą, tiek einant gilyn į atskiras schemas, politiškai turėsime ir su savo sąjungininkais šnekėtis apie sankcijų išplėtimą ir toms valstybėms, kurios prisideda aktyviai sankcijas apeidinėjant“, – ataskaitos pristatyme teigė K. Budrys.
„Esame visko neišnaudoję, kai kalbama apie dvigubos paskirties prekes, jau nekalbu apie Lietuvos įmones, kurios bendradarbiauja su Rusijos pirkėjais tas sankcijas apeinant“, – pridūrė jis.
Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti.
Didžioji dalis Rusijos ir Baltarusijos piliečių, Lietuvoje valdančių su sankcijų apėjimo schemomis siejamas įmones, turi tiesioginių verslo ryšių Rusijoje bei Baltarusijoje. Jų šiose šalyse įsteigtos įmonės perka Vakaruose gaminamą įrangą, tiekia ją Rusijos ar Baltarusijos įmonėms, institucijoms, mokslo įstaigoms, veikiančioms strateginiuose sektoriuose.
Žvalgybos teigimu, kai kurios Baltarusijos piliečių Lietuvoje valdomos kompanijos veikė ir subjektų Rusijoje naudai – siekė aprūpinti juos karinėms pajėgoms modernizuoti skirta įranga ir gavo finansavimą iš įmonių, susijusių su Rusijos karo pramone.
Sankcionuotų prekių tiekimą organizuoja Rusijos žvalgybos tarnybos
Atkreipiamas dėmesys, kad visos Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB) – dalyvauja organizuojant ribojamų prekių importą į Rusiją.
labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvos prekių tiekimo grandinėmis (...)
Anot ataskaitos, Rusijos strateginių sektorių įmonės bendradarbiauja su žvalgybos tarnybomis, teikia joms reikalingų prekių sąrašus. Šios tarnybos ieško įmonėms būtinos vakarietiškos aukštųjų technologijų įrangos ar jų komponentų.
Ribojamų prekių įsigijimus organizuoja Vakarų šalyse su nediplomatine priedanga veikiantys Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai ir su jomis bendradarbiaujantys Rusijos ir Vakarų šalių piliečiai.
„Rusijos žvalgybos tarnybos nuolat ieško ir naudojasi prekių, kurioms taikomos sankcijos, gabenimo kontrolės spragomis, organizuoja prekių tiekimą per trečiąsias šalis“, – skelbiama dokumente.
Anot ataskaitos, Rusijai patiriant sunkumų dėl sankcijų jos žvalgybos tarnybos, labai tikėtina, dar aktyviau ieškos būdų įsigyti ir pristatyti trūkstamus įrenginius, produkciją ar naujas technologijas.
Pasak žvalgybos, labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvos prekių tiekimo grandinėmis, logistikos infrastruktūra ar iš sankcijų apėjimo schemų pasipelnyti norinčiais asmenimis.
Nurodoma, kad viena platformų, kuriose aktyviai veikia Rusijai tarpininkaujantys subjektai – užsienio šalyse vykstančios tarptautinės konferencijos ir parodos. Lietuvos aukštųjų technologijų gamintojai taip pat domina šiuos tarpininkus.
Nustatyta atvejų, kai sankcijų apėjimo schemas organizavo Rusijos piliečiai, Lietuvoje neįsteigę ir nevaldantys verslų, tačiau įgiję leidimus gyventi šalyje. Jie dažniausiai atlieka tarpininkų vaidmenį – bando užmegzti ryšius su Lietuvoje veikiančiomis Rusijai reikiama įranga prekiaujančiomis ar ją gaminančiomis įmonėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė ministerijos patikslinimams dėl prekybos alkoholiu licencijavimo1
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymams, kuriais tikslinamos didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiu taisyklės, licencijų ir leidimų pirkti etilo alkoholį reglamentavimas. ...
-
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija atleidžia 38 darbuotojus: atskleidė, kas įvyko4
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) atleidžia 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Iš viso mokymosi įstaigoje šiuo metu dirba 248 asmenys. ...
-
Pokyčiai: iš atlyginimų antstoliai išskaičiuos mažesnę dalį
Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai automatiškai išskaičiuos mažesnę dalį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Daliai žmonių subsidijos šildymui bus skiriamos visam žiemos sezonui2
Seimas grąžino per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką – išmokos bus skiriamos visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipsis nuo rugsėjo 1 dienos iki sezono pabaigos. ...
-
Nuo liepos – griežtesnė tvarka Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams: kas keičiasi3
Nuo pirmadienio, liepos 1 dienos, griežtėja užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje. Norintieji čia atvykti dirbti privalės gauti Lietuvoje išduodamą leidimą laikinai gyventi. ...
-
Priedangas statantiems gyventojams siūloma infrastruktūros įmokos lengvata
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją proporcingai sumažinti tiems gyventojams, kurie kartu su gyvenamuoju namu pastato ir priedangas. ...
-
Tyrimas: pagrindine kliūtimi įsidarbinant ukrainiečiams išlieka kalbos barjeras
Daugiau nei pusei Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių didžiausia kliūtis įsitvirtinant darbo rinkoje yra kalbos barjeras, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) atliktas tyrimas. ...
-
Kodėl „Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius?5
„Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius, ar šie nepiktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais. Esą vis pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog pasiima vadinamąjį biuletenį ir dienas leidžia ne ligos patale, o prie jūros, kelion...
-
Seimas spręs, ar leisti kaimo sodybų svečius registruoti kartą per mėnesį4
Kaimo turizmo sodybas nuo kitų metų siūloma atleisti nuo prievolės duomenis apie apgyvendintus poilsiautojus Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS) pateikti per 24 valandas. ...
-
Patvirtinta valstybės garantija bankams, teikiantiems paskolas „Rail Baltica“ projekto įsigijimams4
Seimas suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui (NIB) ir Europos investicijų bankui (EIB), teikiantiems bendros 200 mln. eurų vertės paskolas elektrinius traukinius norinčiai pirkti keleivių geležinkeliais vežėjai „LTG L...