- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje saulės jėgainėmis elektrą sau pasigaminantys ir ją naudojantys gyventojai, vadinami gaminančiais vartotojais, vis dažniau renkasi investuoti į žalios energijos gamybą. Per pastaruosius dvejus metus fizinių ir juridinių asmenų, kurie ant savo vartojimo objektų įsirengė saulės modulius, kiekis padidėjo penkis kartus.
Nors šiemet saulės energijos modulių augimo tempas išliko stabilus nuo pernai metų, lyginant su 2019 m., įvykęs gaminančių vartotojų skaičiaus šuolis yra itin didelis. Energetikos ministerijos duomenimis, šių metų gruodį bendras tokių vartotojų skaičius pasiekė 14 tūkst., iš kurių beveik 93 proc. yra privatūs gyventojai, o likę 7 proc. – įmonės.
„Pasirinkdami žaliosios energetikos kelią, gyventojai didina savo gyvenamųjų namų energetinį savarankiškumą. Tapti gaminančiais vartotojais skatina daug faktorių: galimybė sumažinti išlaidas ir pasinaudoti suteikiama parama, tobulėjančios technologijos ir noras prisidėti prie gamtos puoselėjimo“, – sakė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Pasirinkdami žaliosios energetikos kelią, gyventojai didina savo gyvenamųjų namų energetinį savarankiškumą.
Nuosavų namų savininkai dažniausiai renkasi individualių saulės elektrinių įrengimą ant savo stogų – tam labiausiai tinka šlaitinio tipo stogai, nors rinkoje atsiranda ir daugiau inovatyvių instaliacijos būdų, ypač aktualių besistatantiems naujus namus ar įrenginėjantiems komercines patalpas.
Tuo tarpu neturintys galimybės saulės jėgainės įsirengti ant savo vartojimo objekto, gali rinktis investuoti į nutolusią saulės elektrinę. Tokiu atveju elektros gamybos procesas vyksta gretimame sklype arba toli nuo vartojimo vietos esančiame taške šalies teritorijoje, o klientai tampa nutolusiais gaminančiais vartotojais.
Tai yra puiki alternatyva ir tiems, kurių stogas nėra tinkamas saulės elektrinei įrengti, ir norintiems elektrinės priežiūrą visiškai patikėti tiekėjui, sakoma Energetikos ministerijos pranešime.
Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, būtent nutolusių gaminančių vartotojų augimas yra įgavęs ypač didelį pagreitį. Praėjusiais metais, kai Lietuvoje buvo pirmą kartą visiškai panaudotas nuotolinių saulės parkų modelis, didžiausią dalį klientų sudarė privatūs gyventojai, tačiau šiemet 48 proc. šiuose parkuose sukuriamos galios yra priskiriama verslo klientams.
ESO taip pat atkreipė dėmesį, kad ženkliai auga prijungiamų elektrinių galia, o tam didelės įtakos turi teikiama parama. 2020 m. gyvenamuosiuose namuose įrengtų elektrinių vidutinė galia buvo aštuoni kW, o šiemet – dešimt kW. Atitinkamai verslo klientų elektrinių vidutinė galia siekė 34 ir 43 kW.
Ant savo namo stogo saulės elektrinę įsirengęs Vilniaus rajono gyventojas Mindaugas Sakalauskas pasakojo labiausiai besidžiaugiantis, kad elektrinė pakankamai efektyviai gamino energiją ne tik vasarą, bet ir nykesniais mėnesiais, tokiais kaip balandis ar spalis. Be to, nors individualia elektrine naudojasi dar tik nuo šiuo metų kovo, pašnekovas jau dabar pastebi jos teikiamą finansinę naudą.
„Elektrinės atsipirkimą labiau bus galima įvertinti praėjus ilgesniam eksploatavimo terminui, bet šiuo metu galiu tik pasakyti, kad elektros suvartojimas namuose ženkliai išaugo, nes pradėjome naudotis daugiau elektrinių prietaisų, skirtų, pavyzdžiui, karšto vandens ruošimui. Be saulės jėgainės, mėnesiui už elektros energiją sumokėtume per 100 eurų, o dabar sumokame apie 20“, – sakė M. Sakalauskas.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Pagal naująjį 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos projektą, investicijos į saulės, vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių fiziniams asmenims įrengimą turėtų siekti 164 mln. eurų, t. y. apie 22 mln. eurų kasmet septynerių metų laikotarpiu. Jei projektas sulauks Europos Komisijos pritarimo, tikėtina, kad kvietimai pagal naująją investicijų programą fiziniams asmenims bus skelbiami kitų metų pabaigoje.
Energetikos ministerija prognozuoja, kad iki 2050 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrą patys gamins apie 500 tūkst. vartotojų.
Ministerija taip pat primena, kad kaip ir šiemet, kitų metų pradžioje gyventojai vėl bus kviečiami teikti paraiškas dėl finansinės paramos saulės elektrinių įrengimui ir įsigijimui iš nuotolinių parkų. 2021 m. individualių saulės elektrinių įrengimui buvo skirta daugiau nei 10 mln. eurų, o elektrinių įsigijimui iš nuotolinių parkų – beveik 4 mln. 2022 m. iš Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų ketinama skirti apie 4,1 mln. eurų saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose bei 1,2 mln. eurų elektrinių įsigijimui iš nuotolinių parkų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...