Seimas imasi ekonomikos skatinimo plano

Seimas pradeda svarstyti ekonomines priemones, kaip padėti verslui ir darbuotojams sumažinti neigiamas koronaviruso krizės pasekmes.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio Seimui antradienį pristatytame ekonomikos skatinimo plane numatoma, kad valstybė solidariai padės darbdaviams išsaugoti darbo vietas bei suteiks mokestines lengvatas verslui. 

„Visiškai valstybei prisiimti už dalies verslo darbo apribojimą pilną riziką, tai būtų taip pat neteisinga, nes nuvertintume verslo kūrybines galimybes, kurios ir dabar yra išnaudojamos, nes nemažai tų pačių kavinių pereina į kitokį maitinimo režimą, kuris irgi generuoja tam tikras pajams. Kaip ir sakiau, tos kūrybinės galimybės, jos palaikomos kitais finansiniais instrumentais. Tikimės, kad verslas, naudodamasis jomis, atsakingai elgsis su darbuotojas“, – pareiškė ministras. 

Seimas antradienį pradėjo svarstyti kelių įstatymų pataisas, jos Seime svarstomos ypatingos skubos tvarka.

Siūloma nustatyti daugiau atvejų, kada darbdaviai galėtų darbuotojams skelbti prastovą. Darbo kodekso pataisa siūloma leisti darbdaviui darbuotojams skelbti prastovą ir tada, kai  Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbuotojai dėl objektyvių priežasčių ne dėl jų kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Dabar darbdavys gali skelbti prastovą tik vienu atveju – kai negali suteikti darbuotojui darbo dėl objektyvių priežasčių ir šis nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. 

Prastovos laikotarpiu darbdavys, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, darbuotojui turėtų mokėti ne mažiau kaip 40 proc. minimalios algos darbo užmokestį. Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas darbuotojams šiuo atveju mokėtų ne mažiau kaip MMA.

Užimtumo įstatymo pataisomis siūloma darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas, iki trijų mėnesių mokėti subsidiją, kuri siektų 60 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip MMA, taip pat įpareigoti darbdavius darbuotojams, kurių sveikatos būklė kelia grėsmę kitiems, leisti dirbti nuotoliniu būdu, o šiems nesutikus, darbdaviai privalės nušalinti darbuotoją nemokant darbo užmokesčio. 

Pasak L. Kukuraičio, toks sugriežtinimas reikalingas, nes darbuotojai nepataiso reikalavimų grįžus kai kurių šalių saviizoliuotis 14 dienų. 

„Ši nuostata atsirado iš labai realių situacijų, kai žmonės grįžę iš rizikos šalių, vis dėlto ėjo į darbą, net kai darbdavys rekomendavo neiti ir siūlė nuotolinį darbą“, – pristatydamas pataisas Seime kalbėjo ministras.

Tačiau konservatorius Mykolas Majauskas pasigedo aiškumo, kaip darbdaviui sužinoti, kad grįžęs į darbą nuotoliniu būdu dirbęs asmuo yra sveikas.

„Ar neturėtume taip pat sudaryti galimybės darbdaviui nustatyti sąlygą, kad tas, kuris grįžta, jis grįžtų su pažyma iš daktaro, kad jis iš tikrųjų yra išsityręs ir tarkime neserga. Nes kaip darbdavys žinos, kad tas grįžęs, jis iš tikrųjų yra sveikas?“ – kalbėjo parlamentaras.

L. Kukuraičio teigimu, per 14 dienų pasireiškia visi ligos simptomai.

„Ir jeigu simptomai nepasirodo, tai reiškia, kad žmogus nėra nešiotojas. Šiuo atveju tų 14 dienų turėtų užtekti, kad žmogus grįžtų be pažymos. Tačiau, jeigu atsiras papildomos informacijos apie epidemiologinę eigą ir simptomų pasireiškimą, tada reikėtų kalbėti su Sveikatos apsaugos ministerija, apie šios nuostatos papildymą“, – sakė ministras.

Seimas taip pat pradėjo svarstyti Užimtumo įstatymo  pataisą, leidžiančią darbuotojams, kuriems gresia atleidimai arba kurie apie juos jau įspėti, nedelsiant pradėti persikvalifikavimą – dalyvauti profesiniame mokyme.

Tokiais atvejais dar užimtas asmuo, baigęs šiuos mokymus, įdarbinamas pas tą patį darbdavį trišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. 

„Leidžiame persikvalifikuoti dar tuo metu, kai darbuotojas dirba savo darbo vietoje, iki atleidimo laikotarpio ir gali būti, kad šita nuostata galės padėti daliai darbuotojų išlikti darbo vietose, pavyzdžiui, jeigu dirbant vienoje prekybos centro pozicijoje reikėtų kasininkų ir perkvalifikavus darbuotojas galėtų užimti tas pozicijas ir išlaikyti darbo vietą“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Pasak jo, šioms pataisoms įgyvendinti lėšų poreikis planuojamas apie 300 mln. eurų: „Jas naudotume pradžioje iš Garantinio fondo, o paskui iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų“. 

L. Kukuraičio teigimu, valstybės parama ekstremalios situacijos metu vienodai bus taikoma „visiems verslams, o ne tik keletui verslų ar jų grupių“.

Jis patikino, kad dėl paramos smulkiausiajam, šeimos verslui siekiant išlikti po koronaviruso krizės, sprendimus priims speciali darbo grupė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių