- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas linkęs pritarti, kad valstybė užsieniečių apgyvendinimą finansuotų ne ilgiau pusės metų – kol migrantai laukia sprendimo dėl laikinosios apsaugos statuso suteikimo ir tik kol šis statusas galioja.
Po svarstymo antradienį šias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pataisas palaikė 79 parlamentarai, susilaikė 5. Kad būtų priimtas, įstatymas į Seimo plenarinių posėdžių salę sugrįš dar vienam balsavimui.
Vyriausybė dar rugsėjį įtvirtino, kad nuo kitų metų į šalį atvykusiais nelegaliais migrantais rūpinsis Priėmimo ir integracijos agentūra. Naujoji agentūra, pavaldi SADM, administruos laikinojo migrantų apgyvendinimo vietas, rūpinsis jų pervežimu, sveikatos patikra ir priežiūra, teiks teisines ir vertimo paslaugas.
Dabar nemokamai valstybės ar jos įstaigų valdomose apgyvendinimo vietose užsieniečiai gyventi gali visą laiką, kuriuo galioja laikinosios apsaugos statusas, kad ir kiek jis truktų, taip pat iki priimant sprendimą tokį statusą suteikti ar atmesti.
(...) Šios išimties reikėtų atsisakyti ir įpareigoti užsieniečius deklaruoti turtą, įskaitant Lietuvoje gautas pajamas.
Pakeitus įstatymą, laikas, kai užsieniečiams suteikiamas valstybės apmokamas apgyvendinimas, būtų pradedamas skaičiuoti nuo migrantų prašymo dėl leidimo gyventi Lietuvoje užregistravimo MIGRIS sistemoje.
Po 6 mėnesių migrantų apgyvendinimą patys įstaigų valdytojai ar naudotojai, o nebe valstybė – tai užtikrintų, kad nemokamame būste užsieniečiai galėtų gyventi visą laiką, kol jiems suteikta laikinoji apsauga.
Šiuo metu numatyta išimtis, kad laikinąją apsaugą įgijusiems užsieniečiams, kurie siekia būsto nuomos kompensacijos, nereikia deklaruoti turto ar pajamų. Tokia tvarka įtvirtinta nuo Rusijos pradėto karo pradžios išaugus pabėgėlių iš Ukrainos srautui.
Visgi, 62,3 proc. visų MIGRIS užregistruotų karo pabėgėlių jau dirba, todėl, anot ministerijos, šios išimties reikėtų atsisakyti ir įpareigoti užsieniečius deklaruoti turtą, įskaitant Lietuvoje gautas pajamas.
Nutraukus visos šios ilgalaikės paramos teikimą užsieniečiai geriau integruotųsi į šalies darbo rinką, imtųsi iniciatyvos patys apsirūpinti būstu, kompensacijos būtų taikliau skirstomos lėšų nuomai neturintiems užsieniečiams ir tokiu būdu taupomos biudžeto lėšos.
SADM duomenimis, nemokamo užsieniečių apgyvendinimo išlaidos 2023 m. siekė 1,4 mln. eurų, o pirmuosius tris 2024 m. mėnesius – virš 300 tūkst. eurų. Laikinąją apsaugą turinčių užsieniečių, gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, skaičius nuo 2022 iki 2023 metų išaugo nuo beveik 2,3 tūkst. iki 7,8 tūkst.
Būsto kompensacijoms mokėti 2023 m. panaudota virš 6 mln. eurų valstybės skolintų lėšų, kai 2022 m. šis skaičius siekė beveik 900 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gynybos obligacijų iki šiol išplatinta už 11 mln. eurų, iš viso sudaryta virš 1,7 tūkst. sandorių
Pusantro mėnesio valstybei platinant gynybos obligacijas, verslas ir gyventojai iš viso jų įsigijo už daugiau nei 11 mln. eurų, vien antrąja emisija – už 2,3 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Pensininkas apie planuojamą dujų kainos kilimą: norėčiau, kad truputį pigiau būtų, nors 15 eurų1
Aiškėja elektros ir dujų tarifai kitiems metams. Visuomeninė elektra gyventojams brangs 4 procentais. O dujų tarifai bus skaičiuojami pagal naują formulę, kuri skatins vartoti mažiau dujų, bet daugiau prisidėti prie tinklų išlaikymo. L...
-
Trišalė taryba sutarė dėl Garantinio fondo lėšų panaudojimo – tik asmenų perkvalifikavimui
Trečiadienį Trišalė taryba sutarė Užimtumo tarnybai skirti lėšų iš Garantinio fondo, taip leidžiant finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas bei U...
-
G. Paluckas dėl mokesčių korekcijų būtinybės: šiandien mūsų mokesčių sistema yra neteisinga
Socialdemokratų teikiamas kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimai dėl mokesčių korekcijų turės būti priimti per 2025 metus. Tačiau, anot jo, apie planuojamus pakeitimus viešai bus pradėta kalbėti tik apsibrėžus, kok...
-
NKVC vadovas dėl ryšių kabelių Baltijos jūroje pažeidimo: jokios įvykio versijos atmesti negalima
Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimą Baltijos jūroje vertinti kaip sabotažą yra dar anksti, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas. ...
-
G. Nausėda: dar anksti daryti išvadas apie kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas anksti daryti išvadas apie sekmadienį fiksuotų ryšio kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis. ...
-
A. Paukštys: mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną10
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biur...
-
G. Jeglinskas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos būtina kalbėti NATO lygmenyje3
Potencialus naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos galimai yra hibridinė ataka, todėl Lietuva šį klausimą turi kelti...
-
G. Paluckas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos neatmetama sabotažo versija
Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad sabotažo ar diversijų galimybės dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nėra atmetamos, nes dėl to jau buvo įspėta anksčiau. Anot jo, šiuo metu laukiama saugumo t...
-
„Litgrid“ pradeda beveik 300 mln. eurų vertės tinklų sujungimo projektą
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda beveik 300 mln. eurų vertės šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą – ieško, kas suteiks teritorijų planavimo ir poveikio apli...