- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Seime – siūlymas pakoreguoti subjektų sąrašą dėl nuostolių atlyginimo netekus galimybės žvejoti
Antradienį Seimui pateiktas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įtraukti valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu žuvų išteklių naudotojai netekus galimybės žvejoti, turi teisę į nuostolių atlyginimą.
Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 96, susilaikė – 18, prieš balsavo 2 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Kaimo reikalų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti lapkričio 7 d.
„Įstatymo pakeitimas nesudėtingas, bet esminis tuo, kad dabar pagal galiojantį teisinį reguliavimą nurodyta, jog jeigu ribojama žuvininkystė Baltijos jūroje, kompensacijas gali mokėti tik valstybės įmonės. Bet situacija pasikeitė (...) ir įstatymo pakeitimas yra, kad vietoje valstybės įmonių būtų įvardintos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės“, – pristatydamas projektą teigė buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Įstatymo projekte nurodoma, kad šiuo metu yra susiklosčiusi situacija 16-ame Baltijos jūros priekrantės žvejybos bare, kurio dalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos sprendimu atlikus laivybos kanalo vedlinės pasukimą, 2023 m. spalio mėn. buvo sustabdyta žvejyba. Toks sprendimas priimtas siekiant atlikti molų rekonstrukciją bei užtikrinti numatytą uosto plėtrą.
Į Žemės ūkio ministeriją, Susisiekimo ministeriją bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją kreipėsi 2 įmonės, kurios turi perleidžiamąją teisę į žvejybos įrankius šiame žvejybos bare ir jame vykdo ūkinę veiklą, su prašymais atlyginti nuostolius, kilusius netekus galimybės žvejoti beveik 36 proc. 16-ojo žvejybos baro plote.
Siekiant užtikrinti žuvų išteklių naudotojų teises ir išvengti teisinių ginčų ar dėl formalaus požiūrio nevykdomos pareigos kompensuoti kilusius nuostolius, įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatą, įtraukiant valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu žuvų išteklių naudotojai netekus galimybės žvejoti, turi teisę į nuostolių atlyginimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„KOK World Series Hero's“ ...
-
Aurimo Valujavičiaus kelioni...
-
98-asis Lietuvos bokso čempio...
-
J. Statkevičiaus kolekcijos p...
-
Vilniuje į apsaugininkus r...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
„Rugutės“ padėkos rengin...
-
„Teltonikos“ savininko A. ...
-
Trišalis susitarimas dėl mok...
-
Kaune – automobilių avarijo...
-
Apie „Teltonikos“ skandalą: turime išsiaiškinti mūsų herojus, stabdžiusius projektą1Didžiausias smūgis Lietuvos ekonomikai – taip vertinama bendrovės „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio žina, kad nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla. Lietuva praranda 3,5 mlrd. eurų investicijas. Nebus sukurt...
-
Potencialia ministre įvardijama I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – neišvengiama (interviu)7Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje. Ji tikina,...
-
Nauji svarstymai: elektra kai kam gal atpigtiNauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesn...
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai1Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozęEuropos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijasKauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygasValstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...