- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant lankstesnio naujų tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymo, siūloma naikinti reikalavimą, kad naujos trasos su jau esamais maršrutais negali sutapti daugiau kaip 50 procentų.
Seimas po pateikimo šią savaitę priėmė svarstyti tokias vežėjų konkurenciją didinsiančias Kelių transporto kodekso pataisas: už balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o susilaikė 44. Toliau Seime jo bus svarstomos gavus Ekonomikos komiteto išvadą gegužės 21-ąją.
Pakeitimus siūlantis parlamentinio Aplinkos komiteto narys opozicinei demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Tomas Tomilinas sako, kad nauja tvarka leistų plėsti tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, taip pat sudarytų galimybes keleiviams pasirinkti jiems patogesnį ar greitesnį maršrutą, o vežėjams – daugiau galimybių pradėti veiklą šioje rinkoje.
Anot jo, pataisos išspręstų „gana tragišką“ situaciją tarpmiestiniame viešajame transporte, nes 2021–2023 metais jis susitraukė trečdaliu, o reisų sumažėjo beveik dvigubai.
„Dabartinė rinka yra pakankamai iškreipta, oligopolinė, užfiksuojama, užšaldoma ir mes naujų maršrutų pamatyti negalime. Tarpmiestiniam pervežime absoliučiai dominuoja dvi įmonės“, – pristatydamas pataisas Seime teigė T. Tomilinas.
Dabartinė rinka yra pakankamai iškreipta, oligopolinė, užfiksuojama, užšaldoma ir mes naujų maršrutų pamatyti negalime.
„Siūlau atsisakyti nuostatos dėl maršrutų persidengimo draudimo. Kai mes turime oligopolinę rinką, kai turime du vežėjus, kurie absoliučiai dominuoja rinkoje, neleisti kitiems iš viso užeiti į rinką ir visiškai leisti dominuoti dviem įmonėms, tikrai nemanau, kad tai yra kraštutinumas, kuriam nepritariu“, – kalbėjo jis.
Tuo metu konservatorius Edmundas Pupinis prognozavo, kad nauja tvarka dar labiau sumažins maršrutų skaičių.
„Prie ilgo maršruto prisitaikydavo žmonės, važiavę trumpais maršrutais. Vežėjai paleisdavo trumpus maršrutus prieš pat tą ilgąjį maršrutą ir po kiek laiko tas, kuris važiavo ilgesniu maršrutu, numirė, kadangi jam kaštų nepadengdavo, nes iš vidurio buvo išimti žmonės, kuriuos jis paveždavo, taip subalansuodamas savo kaštus“, – sakė E. Pupinis.
T. Tomilinas sutiko, kad „visko gali būti“, bet abejojo, ar reisai, kurių pelningumas smuktų, būtų masiškai naikinami.
„Kai tik žmonių mobilumas krenta, tai atitinkamai atsiranda ilgalaikis nedarbas, socialinės problemos ir taip toliau. Mobilumas yra esminis ekonomikos variklis ir, jeigu mes turime žmonių, kurių nepasiekia paslaugos ar net komercinės paslaugos, tai yra didžiulė tragedija“, – teigė T. Tomilinas.
Seimo opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė siūlė apsvarstyti finansinės paramos savivaldai galimybę, kad ji galėtų priimtų daugiau sprendimų dėl keleivių vežimo.
„Ar kažkokia turėtų būti subsidija, pagalba savivaldybėms, kad jos lygiai taip pat derintų tuos maršrutus, kartu įsijungtų, nes didieji vežėjai, nemanau, kad sutiks taip labai lengvai (užleisti rinką – BNS)“, – tvirtino ji.
T. Tomilinas taip pat neatmeta, kad valstybė galėtų subsidijuoti vežėjus.
Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus duomenimis, dabar Lietuvoje tolimojo susisiekimo reisais keleivius veža apie 30 įmonių, prieš koronavurusio pandemiją buvo maždaug 40.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Via Lietuva“: pradedami tvarkyti trys blogos būklės tiltai Kauno, Rokiškio ir Joniškio rajonuose1
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ toliau tęsia valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Artimiausiu metu bus pradėti tiltų per Bytvaną (Kauno raj.), Vyžuoną (Rokiškio raj.) ir Voverkį (Joni&sc...
-
Pradedama registracija šventinei prekybai prie pagrindinės šalies Kalėdų eglės
Festivalio „Kalėdos sostinėje 2024“ organizatoriai kviečia prekybininkus teikti paraiškas prekybai šių metų Vilniaus Kalėdų miestelyje prie eglės Katedros aikštėje. ...
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai1
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...
-
A. Armonaitė su Airijos valdžia ir verslu aptars investicinės plėtros galimybes2
Airijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su potencialiais investuotojais aptars glaudesnį bendradarbiavimą technologijų srityje, pranešė ministerija. ...
-
M. Navickienė: SADM siūlo griežtomis kvotomis riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje1
Vidaus reikalų ministerijai siūlant griežtinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, kad tarp ribojimų galėtų būti ir sugriežtinta kvota iš trečiųjų šalių įdarbinamiem...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja2
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
M. Navickienė: galime tikėtis, kad minimali mėnesinė alga viršys 1 tūkst. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą g...