Šį aspektą komisijai aptariant su A. Skardžiumi, parlamentaras neigė galimas sąsajas su Lietuvos jūros vėjo jėgainių parką plėtojančia 2007 metais gruodžio 7-ąją įsteigta „Baltic Energy Group“.     

Komisijos duomenimis, „Baltic Energy Group“ 2009 metų balandį delegavo A. Skardžių, kaip konsultantą, į darbo grupę, kuri turėjo parengti projektą, susijusį su atsinaujinančiais ištekliais.

A. Skardžius tokio fakto neprisiminė ir tikino, kad su šia įmone jo niekas nesieja. „Nei darbiniai, nei asmeniniai santykiai“, - teigė jis.

„Gal ji („Baltic Energy Group“- BNS) buvo asociacijos narė?“ - spėjo A. Skardžius, o vėliau žurnalistams iškėlė versiją, kad ši įmonė su kitomis bendrovėmis galimai kūrė Atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją, kurios prezidentu jis tapo.

Komisijos vadovas Vitalijus Gailius atkreipė dėmesį, kad asociacija buvo įkurta vėliau, nei „Baltic Energy Group“ 2009 metų liepą įgaliojo A. Skardžių dirbti atsinaujinančių išteklių gavybos strategiją kūrusioje komisijoje.

„Baltic Energy Group“ protegavimo požymių Antikorupcijos komisija įžiūri, nes 2016 metais Seimui svarstant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas dėl vėjo energetikos plėtros Baltijoje, A. Skardžius galimai rūpinosi, kad ši bendrovė neprarastų pirmenybės gauti plotą jūroje statyti vėjo jėgaines po to, kai Vyriausybė 2016 metų gegužę pritarė Energetikos ministerijos parengtiems pakeitimams dėl vėjo energetikos jūroje.

Pataisos numatė, kad konkursus išduoti leidimą naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją organizuotų tik Vyriausybė, bei nustatytų reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti asmenys, sieksiantys gauti tokius leidimus. Siūlyta per trejus metus atlikti tyrimus ir iki 2020 metų apsispręsti, kuriose vietose jūroje leisti statyti vėjo jėgaines.

Vyriausybė prašė pataisas svarstyti ypatingos skubos. Tuometinis energetikos ministras Rokas Masiulis tada tikino, kad negalima gaišti: „Šie tyrimai truks ilgai, mes matome, kad iki 2020 metų tai gali trukti ir mes tiesiog prarastume per daug laiko, jeigu lauktume energetikos strategijos, kad ir pusę metų“.  

„Dabar tai, kas buvo prasidėję atsinaujinančiame ūkyje, buvo chaosas. Tos įmonės, kurios buvo greitesnės, pradėjo tirti plotus Baltijos jūroje, plotas yra ribotas, todėl valstybė turi vienaip ar kitaip įvesti kontrolę. Valstybė ištirs tuos plotus ir vėliau paleis konkurso būdu ir tas, kas pasiūlys valstybei geriausias sąlygas, tas laimės. Kitu atveju, jeigu mes leistume privačioms kompanijoms, ypač toms, kurios dabar tuos plotus pradėjo nagrinėti, tai tada, kas išnagrinėjo plotą, įgauna į jį teisę ir niekas kitas to negali daryti. Tada yra neteisybė, nes kelios didžiausios ir vikriausios įmonės užsiimtų tuos plotus“, - kalbėjo R. Masiulis.

A. Skardžius per Seimo plenarinį posėdį, kuriame buvo pristatomos pataisos dėl vėjo jėgainių statybos griežtinimo, aiškino, kad „privatus verslas, savo lėšomis atliekantis poveikio aplinkai vertinimą (PAV), (...) mes kiekvienas galime tą dalyką daryti. Atlieka Lietuvos mokslininkai, tai Klaipėdos universiteto mokslininkai (...). Tai dabar už valstybės pinigus mes kartosime šitą darbą.“

Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Jurgis Razma prognozavo, kad A. Skardžius tada manė, kad PAV atliekančioms įmonės išliks pirmenybė be konkurso gauti jūroje plotus vystyti vėjo jėgaines.

Pakeitimai Seimui buvo pristatyti birželio 7-ąją, buvo prašoma juos priimti kuo skubiau. Tačiau A. Skardžius pasiūlė to nedaryti ir Seimas parėmė parlamentaro siūlymą.

Komisija nustatė, kad pataisų pristatymo parlamentarams išvakarėse, birželio 6-ąją, „Baltic Energy Group“ pateikė paraišką be konkurso gauti plotą jūroje statyti vėjo jėgaines.

V. Gailiaus paklaustas, ar skubos stabdymas „Baltic Energy Group“ buvo naudingas, A. Skardžiaus atsakė, kad „absoliučiai ne“.

Autorė: Sniegė Balčiūnaitė