- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės pateiktoms Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisoms – pagal jas nuo 2025 metų komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirklės“ galėtų siekti 0,05–4 proc., o konkrečius tarifus nusistatytų savivaldybės.
Šešiems komiteto nariams balsavus už, trims – prieš ir vienam susilaikius BFK baigė svarstyti Vyriausybės pateiktą projektą, numatantį naujus šio mokesčio tarifus.
Jei Seimas pritars, būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). Tokiu būdu, pasak M. Lingės, socialiai jautrios grupės nemokėtų mokesčio.
„Taikant 1,5 medianos du trečdaliai NT savininkų nebūtų apmokestinami“, – komitete teigė M. Lingė.
Be to, komitetas siūlo leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo. BFK pritarė Simono Gentvilo siūlymui leisti savivaldybėms nustatant tarifą atsižvelgti į tai, ar NT turi suformuotą žemės sklypą, ar ne.
„Ilga laiką egzistuoja problema, kad didžioji dalis Lietuvoje esančio turto savininkų nėra susitvarkę žemės, ant kurios jie stovi, klausimų, tai yra, nėra suformuoti sklypai, nėra mokamas nuomos mokestis, nėra galimybės plėsti automobilių stovėjimo aikštelių“, – nurodė aplinkos ministras.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys pabrėžė, kad naujas mokesčio modelis nėra tobulas, jis ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Palionis rėmė Kaimo reikalų komiteto siūlymą įstatymo nekeisti.
„Visiškai blogą (pateiktą Vyriausybės – BNS) projektą daro ne tokiu blogu, bet vis tiek ne geru (...) Gyventojams galbūt suteikiame lūkestį, kad jų tas apmokestinimas nebus didelis, kaip kad galėjo atrodyti iš pradžių“, – teigė V. Gapšys.
Gyventojams galbūt suteikiame lūkestį, kad jų tas apmokestinimas nebus didelis, kaip kad galėjo atrodyti iš pradžių.
M. Lingės teigimu, nustatant naujus NT mokesčio tarifus remtasi žemės mokesčiu.
„95 proc. pajamų iš žemės mokesčio surenkama taikant nuo 0,1 proc. iki 2 proc. Matyti, kad savivaldybės nesirenka nei pačių aukščiausių, nei pačių žemiausių tarifų“, – teigė jis.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė nurodė, kad dabar iš NT mokesčio surenkama apie 14 mln. eurų per metus. Priėmus Vyriausybės siūlomą variantą būtų galima surinkti 18-116 mln. eurų.
Taikant M. Lingės siūlomą 0,05 proc. tarifą iš NT mokesčio būtų surenkama apie 9,5 mln. eurų, o 1 proc. tarifą – 191 mln. eurų – toks tarifas, R. Bilkštytės teigimu, dabar taikomas dauguma atvejų.
Pasak jos, jei būtų taikomi maksimalūs tarifai, iš NT mokesčio būtų surenkama daugiau kaip 700 mln. eurų.
Po diskusijų dėl vėjo jėgainių NT apmokestinimo komitetas pritarė M. Lingės siūlymui, kad jos mokėtų lengvatinį ir visose savivaldybėse vienodą NT mokestį – jos mokėtų įstatyme numatytą fiksuotą NT mokestį: už tai balsavo šeši komiteto nariai.
M. Lingė siūlo tokioms jėgainėms taikyti lengvatinį 0,5 proc. tarifą iki 2031 metų pabaigos, o Vyriausybė siūlo tokį fiksuotą tarifą taikyti neribotai.
Iš gyventojų surenkame po kelis šimtus eurų, o tuo tarpu iš kitų subjektų... paliekame skyles.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas balsavo, kad vėjo jėgainėms nebūtų taikomos išimtys ir jos mokėtų savivaldybės nustatytą NT mokestį, tačiau BFK tam nepritarė.
„Kodėl jiems vieniems taikoma išimtis?“ – klausė Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė.
S. Gentvilas taip pat abejojo, ar reikalinga tokia lengvata, nes ji gali pakenkti elektrinių plėtrai: „Sumažės savivaldos noras tvirtinti žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimus“.
V. Gapšys skaičiuoja, kad jūrinio vėjo jėgainių galiai siekiant 1 gigavatą ir nustačius 3 proc. tarifą, savivaldybės gautų apie 30 mln. eurų.
„Iš gyventojų surenkame po kelis šimtus eurų, o tuo tarpu iš kitų subjektų... paliekame skyles“, – tvirtino „laisvietis“ Vytautas Mitalas.
BFK atmetė konservatoriaus Kęstučio Masiulio siūlymus nuo mokesčio neatleisti savivaldybių, religinių bendruomenių, asociacijų, profesinių sąjungų, Lietuvos banko NT.
Komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui neapmokestinti gyventojų ir įmonių NT, naudojamo žemės ūkio veiklai.
Komiteto pakoreguotą projektą Seime planuojama svarstyti kitą antradienį, tuomet liks vienas balsavimas iki priėmimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Budrys: raginimai siekti 4 proc. BVP gynybai – spaudimas sutarti bent dėl 3 proc.
Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. ...
-
Lietuvos BVP per ketvirtį augo 0,8 proc., per metus 2,9 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį. ...
-
Žiniasklaida: Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo kare pritaikomų prekių bent už 130 mln. eurų
Pasitelkiant sankcijų apėjimo schemas, Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo dvejopos paskirties prekių bent už 130 mln. eurų, rodo antradienį paskelbtas LRT tyrimas. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus, bet dalis jų toliau didina paslaugų įkainius2
Nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys ne visi didieji bankai. ...
-
„Sodra“: balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti PSD įmokų skolas
Balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, pranešė „Sodra“. ...
-
Panevėžio rajono gyventojai Vilniuje protestuos dėl „Rail Baltica“ statybos2
Panevėžio rajono gyventojai antradienį Vilniuje, prie Prezidentūros protestuos dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomų Panevėžio mazgo sprendinių. ...
-
10 mln. dolerių vertės Taivano investiciją į „TransferGo“ politikai vadina demokratijos pergale2
„Taiwania Capital“ valdomam Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondui (VRE) investavus 10 mln. JAV dolerių į lietuvišką finansinių technologijų startuolį „TransferGo“, taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constanc...
-
„Citus“ ekspertai apie įsigyto turto hipoteką: ką galiu ir ko negaliu su juo daryti, o ko vengti?1
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant ...
-
Startavo 850 mln. vertės priemonė „Milijardas verslui“: dalis bendrovių norėjo lengvatinių paskolų3
Pirmadienį startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Milijardas verslui“, kuria bus skiriamos paskolos investiciniams projektams. Visgi, nors didžioji dalis verslo palaiko šią priemonę, Lietuvos ver...
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos2
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...