- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą.
Ketvirtadienį įregistruotą projektą iniciavusios opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko teigimu, jau surinkta daugiau nei 47 parašų, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisos būtų įtrauktos į gegužės 30 dienos Seimo posėdžio darbotvarkę.
„Iš Vyriausybės vis girdime daugybę kalbų apie tai, kad reikia tęsti įvairias mokestines diskusijas, nes yra skubūs, neatidėliotini poreikiai investuoti į mūsų gynybą. Tačiau, kaip matome, laikas bėga, vieni rinkimai tuoj pasibaigs, o rezultatų kaip ir nėra“, – BNS ketvirtadienį sakė pataisas iniciavęs frakcijos atstovas Lukas Savickas.
„Svarbu siūlyti konkrečias priemones, kurios jau yra išbandytos, sugeneruoti reikšmingus poreikius (finansus – BNS), kuriuos galėsime toliau skirti pirmiausia mūsų gynybos poreikiams“, – kalbėjo jis.
L. Savickas pabrėžė, kad, kaip ir dabar, mokestis būtų mokamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių ankstesnių metų pajamas.
„Laikinasis bankų solidarumo mokestis nebebūtų laikinas kaip įstatymo projektas. (...) Tokiu būdu šis mokestis būtų mokamas tik tais metais, kai tas pelnas (grynosios palūkanų pajamos – BNS) yra ženkliai išaugęs“, – aiškino L. Savickas.
Tokiu būdu šis mokestis būtų mokamas tik tais metais, kai tas pelnas (grynosios palūkanų pajamos – BNS) yra ženkliai išaugęs.
„Akivaizdu, kad situacija toliau nėra reikšmingai pasikeitusi ir toliau taikant šį mokestį (...) būtų reikšmingas prisidėjimas prie mūsų poreikių“, – pridūrė jis.
Įnašą siūloma skaičiuoti pagal ketverių metų intervalą, buvusį prieš dvejus–šešerius metus. Pavyzdžiui, už 2025 metus įnašas būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynųjų palūkanų pajamas, už 2026 metus – pagal 2020–2023 metų ir t.t.
Dabar už 2023 metus įnašas buvo skaičiuotas pagal 2018–2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019–2022 metų grynųjų palūkanų pajamas.
Pasak L. Savicko, 2025 metų mokesčio bazė nekeičiama, nes pagal ją Lietuvos bankas (LB) yra pateikęs jo surinkimo skaičiavimus.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus praėjusią savaitę sakė, kad pratęsus solidarumo įnašą, už 2025-uosius, skaičiuojant pagal 2019–2022 metus, jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.
Patį pataisų projektą pasirašė 49 įvairių Seimo opozicinių frakcijų atstovai.
LB duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų.
Valdantieji iš pradžių buvo prieš idėją šio įnašo rinkimą tęsti, tačiau pastarosiomis savaitėmis neatmetė tokios galimybės.
Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Žinių radijui sakė, kad bankų solidarumo įnašas galėtų būti pratęstas dar mažiausiai vieneriems metams. Tai, pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, svarstytų ir jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis.
Didinti gynybos finansavimą svarstoma siekiant greičiau išvystyti kariuomenėje diviziją ir priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už sukčiavimą kalėjęs V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko įmonėje „Litlab“2
Už sukčiavimą kalėjęs Vilhelmas Germanas (buvęs Vilius Židelis) pernai kurį laiką dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko valdomoje įmonėje „Litlab“, trečiadienį pranešė ...
-
Klaipėdos savivaldybė paskirstė 1,3 mln. eurų finansavimą kultūros ir meno sričių projektams1
Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė finansavimą kultūros ir meno sričių projektams – uostamiesčio menininkų idėjų įgyvendinimui skirta daugiau kaip 1,3 mln. eurų. ...
-
Seimo komitetas – už lošimus nuo 21-erių, lošimų kortelę, didesnius mokesčius verslui
Azartinių lošimų lošėjai ateityje turėtų įsiregistruoti centralizuotoje lošėjų bazėje, kurios duomenys būtų prieinami visiems lošimų organizatoriams ir jie matytų lošėjo jau praloštas sumas. ...
-
Alkoholio ir rūkalų verslo atstovai: didesni akcizai augins šešėlį
Politikams ieškant lėšų didesniam šalies gynybos finansavimui ir siūlant šalia trimečio akcizų didinimo plano papildomai apmokestinti alkoholį, tabaką ir kurą, šio verslo atstovai įspėja, kad dar labiau didinant akc...
-
Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Lenkijos vystymo planą
Vyriausybė trečiadienį patvirtino europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos infrastruktūros vystymo planą. ...
-
Vyriausybė pritaria Seime siūlomam investicinės sąskaitos modeliui
Trečiadienį Vyriausybė savo išvadoje pritarė Seime pateiktam parlamentarų iš skirtingų frakcijų investicinės sąskaitos modelį siūlančiam įstatymo projektui. ...
-
Ministrų kabinetas siūlo pusmečiui nukelti „e-tolling“ sistemos startą1
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam siūlymui pakeisti įstatyme nustatytą elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) teikimo pradžios datą. Numatoma, kad „e-tolling“ startuotų 2025 m...
-
Viceministrė: terminai „Rail Baltica“ atkarpos tarp Vilniaus ir Kauno įrengimui nesikeičia1
Lietuvai iki 2030 metų planuojant Vilniaus ir Kauno oro uostus „Rail Baltica“ geležinkelio vėže tiesiogiai sujungti bendrais terminalais, susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad šis procesas bus baigtas laiku. Tačiau, ...
-
Tyrimas: du trečdaliai gyventojų per atostogas išleidžia dukart daugiau nei įprastai
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų per atostogas išleidžia bent du kartus daugiau pinigų nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
A. Armonaitė Berlyne inovatyvių įmonių atstovams pristatys investavimo galimybes Lietuvoje8
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį lankosi Berlyne, kur susitiks su inovatyvių Vokietijos įmonių atstovais ir dalyvaus konferencijoje „Ekonomikos diena 2024“. ...