- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiaulių bankas tikisi, kad laikinas solidarumo įnašas jo veiklai šiemet poveikio neturės, o kitais metais jam tai kainuos iki 10 mln. eurų per metus.
Tai aiškėja po konsultacijų su valdžios institucijomis, sako Šiaulių banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas.
„Nebuvo lengva suprasti, kaip reikėtų atlikti skaičiavimus, todėl konsultavomės ir laukėme valdžios institucijų paaiškinimų dėl konkrečių klausimų. Gavę atsakymus iš institucijų priėjome išvados, kad 2023 metais jokio poveikio nebus“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare trečiadienį sakė D. Savickas.
Anot jo, kitąmet bankui gali tekti sumokėti iki 10 mln. eurų solidarumo mokesčio.
„Pagal geriausią scenarijų, poveikis bus gana nedidelis. Mūsų vertinimu, daugeliu atvejų jis bus mažesnis nei 10 mln. eurų per ateinančius metus. Stebėsime situaciją. Kol kas anksti vertinti tikslų 2024 metų poveikį, jis taip pat priklausys nuo to, kaip greitai naujojo įstatymo poveikis bus pritaikytas Šiaulių banko klientams ir kokios palūkanos bus mokamos indėlininkams“, – kalbėjo D. Savickas.
Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 43,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 47 proc. daugiau nei prieš metus, tuomet pelnas siekė 29,5 mln. eurų. Grupės grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 60 proc. iki 75,5 mln. eurų.
Finansų ministerijos teigimu, solidarumo įnašas skaičiuojamas nuo bankų grynųjų palūkanų pajamų dalies, daugiau nei 50 proc. viršijančios ankstesnių ketverių metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkį.
Mokestis skaičiuojamas tik nuo tų pajamų, kurias bankai gavo nuo gegužės 16-osios, kai įsigaliojo laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Rūta Asadauskaitė BNS praėjusią savaitę sakė, kad nė vienas bankas dar nebuvo pateikęs savo deklaracijos ar sumokėjęs mokesčio.
„Swedbank“ grupės antrojo šių metų ketvirčio ataskaitose nurodė, kad apskaičiuotas šio ketvirčio mokestis yra 325 mln. Švedijos kronų (šios dienos kursu – apie 28,3 mln. eurų), o SEB tam skyrė 201 mln. kronų (apie 18,4 mln. eurų), rodo Švedijos SEB grupės ataskaitos.
Prognozuojant, kad šiemet Lietuvoje veikiantys bankai uždirbs virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, į valstybės biudžetą iki 2024 metų pabaigos bus surinkta apie 400 mln. eurų šio įnašo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime planuojama teikti siūlymą mažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainį
Antradienį Seime ketinama pateikti Mokėjimų įstatymo bei lydinčiuosius projektus, kuriais Finansų ministerija siūlo sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). ...
-
Seimui bus teikiamas siūlymas leisti VERT atestuoti energetikos įrenginius eksploatuojančius asmenis
Antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys Seimui ketina pateikti siūlymus, kuriais siekiama Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) perduoti įgaliojimus nustatyti asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius,...
-
Seime numatoma teikti iniciatyvą įpareigoti bankus teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Antradienį Seime planuojama teikti Finansų ministerijos parengtą Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintį įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų u...
-
„LTG Cargo“ neįleido į Lietuvą dar vieno „Z“ raide pažymėto traukinio vagono
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vežti dar vieno Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pa...
-
Dešimtys tūkstančių lietuvių naudoja ne savo sklypus: ar neteks perstumdyti ištisų kaimų?2
Dešimtys tūkstančių lietuvių gyvena arba kitaip naudojasi sklypais, kurių ribos nebeatitinka naujausių žemėlapių registruose. Anot Registrų centro, privaloma atlikti naujus matavimus. Tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad tokios prievolės ...
-
Pirmadienį beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi „NordBalt“ jungtis su Švedija3
Pirmadienio popietę beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
Šiuolaikinė darbo vergovė Lietuvoje: atvykėliai atsiduria tarp kūjo ir priekalo1
Vien šiemet nuo sausio Lietuvos teismuose yra 400 bylų, kai atvykėliai iš trečiųjų šalių įrodinėja, kad lietuviai darbdaviai juos apgavo – neišmokėjo algos ar išnaudojo, kartais ir vergiškomis sąlygomis...
-
Premjerė: pagrindinis „Rail Baltica“ iššūkis – biudžetas, būtina parodyti projekto brandą1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys ...
-
Teisybės ieškos teisme: jeigu pavyks, 50 mln. eurų bus sumokėti iš mokesčių mokėtojų kišenės1
Atsiskaitymo už energiją sistemoje – chaosas, dėl kurio kenčia gyventojai. Dalis permoka už šildymą, o už tai valstybinis reguliuotojas žada bausti šilumos punktų prižiūrėtojus. Štai vienas nepriklausomas elektros tiekėj...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,421 proc.2
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,421 proc. ...