- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis.
„Kiekviename mieste situacija yra skirtinga, todėl tokio visuotinio atpigimo – 15–20 proc. kiekviename mieste turbūt negalima tikėtis“, – BNS trečiadienį sakė Valdas Lukoševičius.
Jo teigimu, šildymas artėjantį sezoną neturėtų pabrangti, tačiau jo kainos atskirose savivaldybėse mažės skirtingai – mažiausiose savivaldybėse jos gali mažėti vos keliais procentais iki 12–13 centų už kilovatvalandę (kWh).
„Biokuro (kainų – BNS) sumažėjimas vis tik yra reikšmingas, jis, aišku, padarys savo darbą, tačiau kitos sąnaudos nemažėja taip drastiškai“, – sakė LŠTA vadovas.
V. Lukoševičiaus teigimu, institucijos šildymo kainas prognozuoja atsižvelgdamos į kintamąsias sąnaudas – sumažėjusias biokuro bei gamtinių dujų kainas. Tačiau, pasak jo, šilumos kainą taip pat lemia vadinamosios pastoviosios sąnaudos, skiriamos remontui, darbo užmokesčiui, eksploatacijos bei kapitalo kaštai.
Anot LŠTA vadovo, ši dedamoji labiausiai veikia mažesniųjų savivaldybių gyventojus.
„Jeigu didžiuosiuose miestuose tos pastoviosios sąnaudos (...) pasidalija dideliam kilovatvalandžių skaičiui, kur yra daug vartotojų, didelis jų tankis, ten šilumos kaina, aišku, bus mažiausia ir artima vidutinei – 7–8 centams. (...) Mažų miestelių vartotojams (...), kur biokuras net ir 100 proc. naudojamas šilumos gamyboje, dėl tų pastoviųjų sąnaudų santykinio dydžio, dėl mažo vartojimo šilumos kaina ten vis tiek bus didžiausia“, – sakė V. Lukoševičius.
Mažų miestelių vartotojams (...), kur biokuras net ir 100 proc. naudojamas šilumos gamyboje, dėl tų pastoviųjų sąnaudų santykinio dydžio, dėl mažo vartojimo šilumos kaina ten vis tiek bus didžiausia.
Pasak LŠTA vadovo, šią situaciją galėtų išspręsti mažųjų tiekėjų konsolidacija bei jų jungimasis su didžiųjų miestų įmonėmis.
„Geras pavyzdys – „Panevėžio energija“, kuri valdo ir formuoja šilumos kainą šešioms savivaldybėms, kurios šildymą gauna didmiesčio kaina“, – teigė V. Lukoševičius.
„Konsolidacija arba stambių įmonių pastovieji kaštai, kurie santykinai yra mažesni, galėtų būti tas sprendimas, bet čia reikia (savivaldybių – BNS) politinių sprendimų apjungti įmones“, – pridūrė jis.
„Baltpool“ prognozuoja, jog šildymas kitą sezoną turėtų kainuoti vidutiniškai apie 7,5 cento už kWh (be PVM) – 15–20 proc. mažiau nei praėjusį. Tuo metu, pasak LEA, centralizuotai tiekiama šiluma turėtų kainuoti 6–8 centus.
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje spalį sieks 7,14 cento (be PVM) už kWh – 30,6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo VERT duomenys.
Vilniuje šilumos kaina spalį, palyginti su pernai spaliu, sumažėjo 9,9 proc. iki 8,02 cento, Kaune – 41,4 proc. iki 5,57 cento, Klaipėdoje – 41,1 proc. iki 5,93 cento, Šiauliuose – 30,1 proc. iki 6 centų, Panevėžyje – 37,5 proc. iki 6,96 cento.
Brangiausiai Lietuvoje spalį už šildymą mokės bendrovės „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ vartotojai – 12,44 cento, arba 25,9 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai.
Tuo metu pernai spalį brangiausiai šalyje už šildymą mokėjusiems „Nemenčinės komunalininko“ klientams šį mėnesį ji pigs 3,1 karto ir kainuos 10,32 cento.
Rinkos reguliuotojo duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną siekė 7,17–10,29 cento (be PVM) už kWh. Tuo metu 2021–2022 metais ji buvo 5,16–8,04 cento (be PVM).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas – už bankų solidarumo įnašo pratęsimą bent metams
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad būtų už bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar mažiausiai vieneriems metams. ...
-
Seimui bus pasiūlyta griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus1
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisykl...
-
Seimas ketina įteisinti skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Užimtumo įstatymo pataisų, kurios sumažins išskaitas iš skolininkų atlyginimo – tikimasi, kad tai juos paskatins įsilieti į darbo rinką. ...
-
Seimas tvirtins įstatymą, skirtą skatinti valstybės ir vietinės gynybos pramonės ryšius
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo, kuriuo nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus būtų įtraukiamos Lietuvos įmonės bei tokiems sandoriams nebūtų taikomi viešųjų pirkimų reikalavi...
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų4
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu7
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...