- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal individualią veiklą dirbantys prekybininkai įsiutę. Uždarius verslus per karantiną jiems žadėtų subsidijų išlaikyti nukentėjusiam verslui kaip nėra, taip nėra. Kauno turgaviečių prekeiviai vienas po kito kraunasi daiktus nebegalėdami išsimokėti skolų, praneša LNK.
Kaunietė Albina vyriškais rūbais prekiauja 26 metus. Iki karantino verslas sekėsi, tačiau gruodį, priverstinai užsidarius, verslas skęsta skolose. Ji skolinga 2,5 tūkst. eurų.
„Tai – mano sezonas, aš praktiškai uždirbu rudenį ir žiemą. Jį man tiesiog atėmė“, – skundėsi Albina.
Panaši situacija ir moteriškais rūbais prekiaujančios Levitos skyriuje. Tik šios, pagal individualią veiklą dirbančios prekybininkės, skolos dar didesnės. Daugiausia prekybininkai skolingi už prekybos vietos nuomą.
„Man susidarė skola 4,5 tūkst. Ir plius, kadangi penktą mėnesį mes beveik neprekiavom, nes nebuvo žmonių, nebuvo prekybos, tai už šešis mėnesius mes neturėjom jokių pajamų“, – pasakojo Levita.
Išmokos prekybininkams žadėtos dar gegužę, tačiau paramos nėra iki šiol. Tiesa, dalis prekeivių galėjo pasinaudoti turgavietės mokesčio kompensacija, tačiau esą ji tokia, kad nepadengia net minimalių nuostolių.
Aš esu iš tiesų labai pikta, nes manau, kad tokios Vyriausybės mūsų šalis per šitiek metų dar turbūt niekada neturėjo. Mes kaip kokie našlaičiai.
„Po 300 eurų už du mėnesius karantino. Visi kiti, tiek paslaugos, tiek gamyba, – jie kompensacijų, subsidijų dar iki šiol nėra gavę“, – teigė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Prekybininkai jaučiasi apgauti ir nusivylę Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pažadais.
„Aš esu iš tiesų labai pikta, nes manau, kad tokios Vyriausybės mūsų šalis per šitiek metų dar turbūt niekada neturėjo. Mes – kaip kokie našlaičiai“, – kalbėjo prekybininkė Albina.
„70 proc. nuomos mums buvo pažadėję, bet kol kas jokios eigos mes nematom, jokių išvadų nėra. Tiesiog nežinau – esu tokiam laukime ir baimėje, nes kalbama apie uždarymus. Tai tiesiog baimėje sėdime“, – sakė prekybininkė Levita.
Birželį pagalbos priemonės aprašą verslininkai vis dėlto gavo, bet jį vadina diskriminaciniu, nes pagalba numatyta ne visiems. Z. Sorokienė sakė, kad verslininkai išskirti be jokios logikos: „Iš šito aprašo išbraukti visi individualia veikla besiverčiantys, kurie veiklas atlieka laikinuose statiniuose“.
Taip pat paramos negaus ir tie, kurie anksčiau gavo 300 eurų, „nors turgaviečių mokesčio kompensacija buvo skirta dviejų mėnesių karantinui“, – aiškino Z. Sorokienė.
Kodėl tokios sąlygos atsirado, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pakomentuoti nesutiko, o tik atsiuntė lakonišką atsakymą raštu: „Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė Vyriausybei priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“ koncepciją ir pakeitimo projektą“.
Kol ministerija nebendrauja nei su žiniasklaida, nei su prekybininkais, šie jau kraunasi daiktus. Darbo vietos tuštėja kasdien.
Verslininkai ministerijai savo siūlymus, kaip būtų galima pakeisti pagalbos planą nukentėjusiam verslui turi ir vis dar tikisi, jog sulauks dialogo. Nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems prekybininkams subsidijų paraiškoms numatyta skirti 20 milijonų eurų. Kol kas paskirstyta tik kiek daugiau nei pusšešto milijono.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų8
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...